Krepšinis kviečia sugrįžti namo

Pasirodo, krepšinis yra ne tik puikus laiko praleidimo būdas, bet ir traukia grįžti į gimtąjį miestą. Jo dėka krašto jaunimas po studijų didmiesčiuose grįžta dirbti į Jurbarką. Netikite? Konkretus pavyzdys, kurį savo akimis galima išvysti kiekvienose Jurbarko klubo krepšinio rungtynėse – kineziterapeutė Ugnė Mozūraitytė, jau antrus metus dirbanti su komanda „Jurbarkas-Karys-Manvesta“.

Prieš daugiau nei metus laiko su mergina susisiekė vyr. treneris Povilas Valaitis ir pasiūlė prisijungti prie komandos kaip kineziterapeutei. Kaip ji pati sako, šiuo metu jos pagrindinis darbas yra paruošti krepšininkus varžyboms, o esant kokiems nors  negalavimams, padėti juos palengvinti.

Ugnė birželį baigė kineziterapijos studijas Kauno kolegijoje. „Dar mokykloje supratau, kad noriu būti šalia sporto, dirbti su sportininkais, todėl kineziterapijos studijos puikiai šį norą ir išpildė“, – džiaugėsi ji. Iššūkių darbe netrūksta. „Sunkiausia turbūt greitai ir tikslingai reaguoti į netikėtas situacijas, nes laiko dažniausiai nebūna ilgiau pagalvoti. Veikti reikia iškart, nes rungtynės nepalauks. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad po paruošimo lengviausia tiesiog stebėti rungtynes. Kiekvienas žaidėjo nukritimas sukelia daug streso“, – pasakojo Ugnė, kuriai jos darbas patinka labiausiai dėl to, kad kiekviena diena skirtinga ir niekada nežinai, kas naujo įvyks.

Dirbo sekretoriate

Beje, Ugnės pažintis su šia Jurbarko krepšinio komanda prasidėjo kur kas anksčiau, dar mokantis mokykloje. Ji prisimena, kad turbūt nuo 10 klasės krepšinio rungtynių dirbdavo sekretoriate, todėl nei klubas, nei sporto šaka jai nebuvo svetimi. „Žaidimo taisykles gerai žinojau nuo mokyklos laikų, nes jau tada dirbdavau sekretoriate per krepšinio varžybas“, – prisiminė Ugnė, jau tada buvusi tikra šios komandos fane. Visada, jeigu nereikėdavo dirbti ir būdavo laisva, ateidavo pažiūrėti rungtynių. „Visada palaikiau savo miesto komandą. Smagu stebėti, kaip ši organizacija auga ir džiaugiuosi galėdama augti su ja kartu“, – sako mergina, pripažinusi, kad kol įsivažiavo ir priprato prie komandos ritmo, prireikė laiko.

Gyvenimo be sporto neįsivaizduoja

Šios jurbarkietės gyvenimas neįsivaizduojamas be sporto. Iki tol, kol buvo pakviesta dirbti Jurbarko krepšinio komandoje, jį labai aktyviai žaidė rankinį, o mokykloje buvo tokia gera rankininkė, kad su keliomis kitomis jurbarkietėmis buvo patekusi ir į Lietuvos rinktinę. „Tik nustojusi pati žaisti rankinį po poros mėnesių prisijungiau prie „Jurbarko-Kario-Manvestos“ krepšinio klubo“, – pasakojo ji.

Linki iškelti nugalėtojų taurę

Ugnė tikina didelių planų ir svajonių šiuo metu neturinti. „Mėgaujuosi procesu ir stengiuosi pasisemti kuo daugiau patirties ir įgūdžių iš visos komandos“, – teigė mergina.

Artėjančių Šv. Kalėdų proga Ugnė labiausiai norėtų palinkėti visiems jurbarkiečiams sveikatos, o komandos žaidėjams – be traumų pabaigti sezoną. „Ir kad Nauji metai atneštų daug gražių pergalių, gerų emocijų bei sezono pabaigoje vėl galėtume iškelti nugalėtojų taurę!“, – šypsojosi ji.

To palinkėsime ir mes.