Kraštietei Aldonai Puišytei skirta Kauno miesto kultūros premija

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad mūsų kraštietei, Jurbarko rajone gimusiai žinomai Lietuvos poetei, eseistei, vertėjai Aldonai Elenai Puišytei-Grigaliūnienei, šiais metais mininčiai savo 95-metį,  Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu skirta 2024-ųjų metų miesto Kultūros premija. Taip Kaunas įvertino didžiulius jos nuopelnus tiek miesto, tiek Lietuvos kultūrai ir poetinei raiškai.

Apie tai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbęs rašytojas ir žurnalistas kaunietis Gediminas Jankus priminė ir poetės biografiją.

Aldona Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose, Jurbarko rajone. Iki 1952 m. pavasario mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus (išbuožinus tėvą) teko bėgti iš tėviškės nuo grėsusių represijų. Abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kauno VII vidurinėje mokykloje. Gavo brandos atestatą, bet studijuoti Universitete lietuvių kalbą ir literatūrą neturėjo teisės, 1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgydama farmacininkės specialybę. 1955–1969 m. dirbo Kauno vaistinėse. 1970 metais išleidusi pirmąją knygą „Žalvario raktas“ dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, 1990 m. pirmame Lietuvos rašytojų visuotiniame susirinkime poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ nominuota Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Taip pat šiai premijai nominuota rinktinė „Palaimink žodį ir aidą“ (2005 m. ) ir knyga „Vienintele neišsakoma būtie“ (2019).

Poetė dar sovietmečiu aktyviai ir drąsiai bendradarbiavo rezistencinio pogrindžio spaudoje, pasirašinėdavo Elenos Aušraitės slapyvardžiu, jai suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) statusas.

Jos kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, suomių, čekų, vengrų, estų ir kitas kalbas. Parašė pjesių-pasakų lėlių teatrams, libretą operai „Kauko sakmė“. Eilėraščių tekstais kompozitoriai (K. Kaveckas, V. Jurgutis, V. Švedas, V. Miškinis ir kiti) sukūrė muzikos kūrinių – sonatų, vokalinių ciklų, kantatų, baladžių, siuitų, kūrinių vaikų chorams. Išvertė įvairių poetų kūrybos, publikuota „Poezijos pavasario“ almanachuose ir žurnaluose.

Aldonos Puišytės kūrybai būdingas moralinių vertybių išaukštinimas, meditacinis susikaupimas, filosofinė giluma. Itin ryški labai reta vydūniškoji triada – Asmuo-Tauta-Pasaulis.

Poetė yra Poezijos pavasario, įvairių literatūrinių premijų laureatė, apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi, jai įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk!”, Kauno miesto savivaldybės padėkos ir Santakos garbės ženklas.

Ypač svarus ir reikšmingas jos įnašas vertimų baruose. A. Puišytė meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Hiolderliną, Novalį, o neseniai ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių, vadinamos “gyvąja klasike”, Linos Kostenko eilėraščių.

Itin ryškus jos įnašas memuaristikoje ir eseistikoje – knyga „Ką gyvenimas įrašė“ .Tokios gilumos, nuoširdumo, pakylėto kalbėjimo retai beužtiksi panašaus pobūdžio rinkiniuose. Intelektas, vidinė kultūra, pagarba ir meilė pažinotiems kūrėjams – Antanui Miškiniui, Marcelijui Martinaičiui, Rūtai Staliliūnaitei, Juozui Grušui, Bernardui Brazdžioniui…

Ir dabar šviesaus, imlaus proto, kūrybinga, darbšti ir kupina vidinės jėgos, poetė tik prieš keletą metų išleido naujausią savo lyrikos knygą „Vienintele neišsakoma būtie“, 2024-aisiais – vokiečių klasikinės poezijos atstovų F. Hiolderlino, Novalio, R. M. Rilkės vertimų knygą „Styga ir vėjas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024) bei knygą apie vieną iškiliausių lietuvių literatūros klasikų, poetą Bernardą Brazdžionį „Žodžio šviesa didžiojoj kryžkelėj“.

„Mano poezija nieko negali pakeisti, ji gali tik priminti, kad yra kur kas gilesnių dalykų, brangesnių vertybių už kasdienybės triukšmą“ –  sako Aldona Elena Puišytė.

O norintys daugiau prisiliesti prie Poetės minčių ir jausmų gali perskaityti puikų Violetos Šoblinskaitės Aleksa interviu su ja naujausiame, 14-ąjame, kultūros ir gyvosios istorijos žurnalo „Jurbarko laikas“ numeryje.

Apie premiją

Menininkai ir organizacijos kultūros premija apdovanojami už praėjusių metų sėkmingą kūrybinę ir meninę veiklą, įsimintiniausią kultūros iniciatyvą, geriausią menininko arba menininkų kolektyvo debiutą, ilgametę, aktyvią ir reikšmingą kultūrinę veiklą Kauno mieste, o jaunieji menininkai arba jų kolektyvai – už pastarųjų dvejų metų kūrybą. 

Kasmet skiriama iki penkių Kauno miesto kultūros premijų, vienos premijos dydis – 3 tūkst. eurų.