Kneipo idėjomis labiausiai nori uždegti jurbarkiečius

Išmoksi padėti sau – galėsi padėti ir kitiems. Tokia yra filosofija S. Kneipo gydymo, kurio veiksmingumu įsitikino jurbarkietė Liudmila Pokvytytė, šiuo metu tomis idėjomis bandydama uždegti ir jurbarkiečius. Stiprinti imunitetą ji moko ne tik darželinukus, bet ir senjorus. Liudmila yra S. Kneipo sveikatos trenerė, organizuoja paskaitas, konferencijas. Šiais metais ji įkūrė ir Kneipo draugiją, vienintelę tokią Lietuvoje. Viskas tam, kad galėtų padėti kitiems – stiprinti imunitetą natūraliais būdais, grūdintis apsipilant vandeniu, vaikštant basomis, prisižiūrint mitybos, daug laiko leidžiant gamtoje. Gyventi taip, kaip mokė šios filosofijos kūrėjas XIX amžiuje gyvenęs vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneippas.

Moteris patikina, kad tos idėjos veikia. „Jei ne šis metodas, dabar aš su jumis čia nesėdėčiau ir nekalbėčiau, ir nestraksėčiau, o ligoninėje gulėčiau“, – paprastai sako ji.

Liudmilos  istorija tokia, kad ji nuo mažens buvo silpnos sveikatos. Daug sirgdavo, gulėdavo ligoninėse, sanatorijose. Ne tik peršalimo ligos kamuodavo, bronchitai kibdavo, bet turėjo ir kitų bėdų – skoliozę arba stuburo iškrypimą, ir dar prie viso to astma dusindavo. Sulaukusi 23 metų suprato, kad antibiotikai, kuriuos dažnai keisdavo, nebepadeda. Ėmė ieškoti kitų būdų sau padėti. Ir atrado, bet ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Čia ji pirmą kartą ir sužinojo apie S. Kneipo filosofiją, čia tomis idėjomis ir užsidegė.

Moteris tuo metu Vokietijoje slaugė senelius. Pasakoja, kad ją kamavo neurodermatitas, arba tokia stipri alergija, kad negalėdavo naktimis miegoti, tad slaugomo senolio dukra jai pasiūlė nueiti į tokį nemokamą seminarą. Liudmila nuėjo ir išgirdo paprastą patarimą, kaip alergijos atsikratyti. Treneris jai pasiūlė nakčiai liemenį apsivynioti lininiu rankšluosčiu. Liudmila išbandė. „Ir suveikė. Pirmą kartą naktį ramiai išsimiegojau“, – prisimena ji.

Nuėjo į dar vieną tokį seminarą, kur tas pats treneris jai pasakė pranašiškus žodžius – patarė pačiai Kneipo gydymo mokytis, pridurdamas, kad jei sau padėsi, padėsi ir kitiems. Taip ir prasidėjo Liudmilos mokslai – ne tik apie patį vokiečių pastorių knygas skaitė, seminarus lankė, mokslus baigė, bet ir atrado Bad Wörishofen miestelį Vokietijoje, kur pats kunigas gyveno ir savo gydymo metodiką sukūrė. Šis miestelis Liudmilai yra pavyzdys, kokiu gali ir Jurbarkas tapti – sveikatingumo oazė, į kurią turistai plaukia pailsėti. Anot moters, Jurbarkas turi viską, ko Kneipo turizmui reikia – ir vanduo, ir gamta graži, ir pasivaikščioti yra kur. Ji norėtų, kad ir Jurbarkas tokiu sveikatingumo centru taptų. Dar Liudmila nori, kad vaikai kuo mažiau sirgtų – norėtų, kad kiekviename darželyje po „braidyklę“ atsirastų, kas populiaru dažname Vokietijos miestelyje. Norėtų, kad ir Jurbarko krašte atsirastų S. Kneippo darželiai, kurie Vokietijoje tokie populiarūs, kad į juos sunku patekti, nes vaikai ten mažai serga. Skeptikų ji nebijo. „Netiki tol, kol patys neišbando“, – šypsosi ji, įsitikinusi, kad žmonės serga dėl to, kad jiems trūksta informacijos. Pagalba sau yra čia pat. Ir ji nieko nekainuoja.