Kautis dėl mero grandinės jau rikiuojasi kandidatai

Kol politologai ir rajono gyventojai svarsto, kas yra geras meras, Jurbarko rajono politikai pakovoti dėl šio posto dažniausiai siunčia partijų pirmininkus. Tik šiems atsisakius, atsiveria kelias kitiems.

Kol kas mažoka pretendentų, norinčių šeimininkauti Jurbarko rajono savivaldybės pastato antrajame aukšte, mero kabinete. Pirmoji kandidatė užimti mero postą yra socialdemokratų atstovė Vida Rekešienė. Į rinkimų kovos lauką pirmoji pasiųsta savivaldybės kontrolierė jau praėjo visus barjerus, kurie laukia visų būsimų kandidatų į merus. Ją dar rugpjūčio pabaigoje išsirinko Jurbarko skyriaus bendrapartiečiai, ja pasitikėjo skyriaus partijos taryba ir rugsėjo pradžioje patvirtino partijos vadovybė Vilniuje.

Antrieji į rinkimus savo atstovą pasiuntė partijos Tvarka ir teisingumas nariai. Rugsėjo pabaigoje vietiniai šią teisę delegavo Jurbarko rajono tarybos nariui Algirdui Gudaičiui. Tiesa, pastarojo kandidatūrą dar turi patvirtinti partijos valdyba spalio viduryje, o galutinį sprendimą lapkričio 7 dieną posėdyje Vilniuje tars partijos taryba. Apie tai informavo atsakingasis šios partijos sekretorius Almantas Petkus.

Trečiuoju numeriu į rinkimų žaidimą įsitraukė Liberalų sąjūdžio atstovas, dabartinis Jurbarko rajono meras Ričardas Juška, kurį kandidatu į mero postą patvirtino vietiniai partijos nariai spalio 2 dieną. Jam belieka laukti, kada jo kandidatūrą patvirtins centrinės partijos atstovai.

Pretendentą turi ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jurbarko skyriaus atstovai. Tiesa, jo pavardės išduoti kol kas nenori, nes jį turi patvirtinti partijos taryba spalio 16 dienos skyriaus tarybos posėdyje. Galutinis sprendimas paaiškės lapkričio 8 dieną, kuomet įvyks skyriaus susirinkimas. Kandidatą turės palaiminti ir respublikinės partijos vadovybė. Tai patvirtino TS-LKD Jurbarko skyriaus pirmininkė Audronė Kurienė. Pasak jos, šį asmenį į merus pasiūlė partijos „aktyvas“, arba aktyviausi partiečiai. Tiesa, A. Kurienė neatmeta galimybės, kad tarybos posėdyje bus pasiūlyta daugiau asmenų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jurbarko skyriaus nariai savo kandidatą į merus bandė išsirinkti spalio 7 dieną. Išsirinkti nepavyko. Teks susirinkti antrą kartą. Tai patvirtino vienas iš šios partijos narių Kęstutis Naujokas.

Labiausiai rinkti savo kandidato neskuba Jurbarko skyriaus Darbo partijos atstovai. Anot šio skyriaus pirmininko Romanso Dragūnavičiaus, partiečiai rinksis tik spalio pabaigoje, tuomet ir paaiškės, kas pretenduoja į tapti rajono vadovu. Respublikinės partijos vadovybės jis bus tvirtinamas lapkričio pradžioje.

Priminsime, kad pirmą kartą šalies gyventojai merus rinks tiesiogiai. 2015 metų kovo 1 dieną kartu su savivaldybių tarybų rinkimais visoje Lietuvoje vyks ir tiesioginiai miestų bei rajonų merų rinkimai. Spalio 1-ąją pradėti registruoti politinės kampanijos dalyviai ir rinkimų komitetai. Registracija truks iki gruodžio 6-osios, likus 85 dienoms iki rinkimų pradžios.

Partijos pirmininkas, vadinasi, gali būti ir meras?

Partiečiai dažniausiai į merų mūšį nori siųsti savo skyriaus pirmininkus. Tokie yra A. Gudaitis, R. Juška. Ne išimtis buvo ir socialdemokratai. Savo kandidatu į merus Jurbarko skyriaus nariai norėjo siųsti savo pirmininką rajono vicemerą Kazimierą Šimkų. Tik šiam atsisakius, durys į rajono vadovo postą atsivėrė kitiems kandidatams. Tai patvirtino K. Šimkus. Anot jo, atsisakė, nes turi kitokių planų – artėjantys savivaldos, 2016 metais vyksiantys Seimo rinkimai. „Negali visur suspėti. Negali sėdėti ant kelių kėdžių“, - sakė jis. Jo manymu, V. Rekešienė tinkamesnė kandidatė, nes turi didesnę patirtį savivaldoje – 14 metų, o jo paties – tik treji. „Be to, Lietuvoje svarbiausius valstybės postus užima moterys, metas prisijungti ir Jurbarkui. Pabandysime“, - šypsojosi jis. Beje, V. Rekešienė sulaukė didesnio palaikymo nei kiti socialdemokratų kandidatai į merus - Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Tarybos narys Darius Virvilas.

Partijos pirmininkai A. Gudaitis ir R. Juška bendrapartiečių buvo išrinkti vienbalsiai. Tvarkos ir teisingumo partijos rinkimuose buvo siūloma savo jėgas užimti mero postą pabandyti dar vienam kandidatui, bet pastarasis tokios galimybės atsisakė. Su R. Juška pasivaržyti buvo siūloma dar dviems liberalų sąjūdžio nariams, tačiau jie taip pat atsitraukė.

Nepaneigia, bet ir neatmeta galimybės dalyvauti merų rinkimuose ir Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas R. Dragūnavičius. Tikisi, kad bendrapartiečiai pasiūlys jam išbandyti jėgas mero rinkimuose, bet ar sutiks, dar pasakyti negali. „Palauksiu ir pažiūrėsiu, koks didelis bus pasitikėjimas“, – sakė jis.

Mero rinkimų kovos lauke Valstiečių partijos Jurbarko skyriaus pirmininko Jono Aleksiejaus greičiausiai nebus. Kalbinamas spalio 7 dieną, prieš partijos susirinkimą, jis „Mūsų laiką“ patikino, kad atsisakytų galimybės kandidatuoti į merus, jei jį siūlytų bendrapartiečiai. Jam norisi, kad rajonui vadovautų jauni žmonės. „Reikia jaunimo, kurio akys skvarbesnės ir galva šviesesnė. Mums tik kuolus tašyti ir vištas lesinti“, – juokavo jis.

„Meraus“ tas, kuris gaus daugiau nei pusę balsų

Išrinktu bus laikomas tas kandidatas į merus, kuris pirmame ture surinks daugiau kaip pusę balsų, rašo „Verslo žinios“. Jeigu pirmame ture nepaaiškės laimėtojas, po dviejų savaičių turėtų būti surengtas antrasis mero rinkimų turas.Tiesiogiai išrinktas meras turės tokius pat įgaliojimus, kokius turi dabartiniai miestų ir rajonų vadovai. Meras bus savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas. Jo teikimu turės būti skiriamas ir atleidžiamas vietinės vykdomosios valdžios galva – savivaldybės administracijos direktorius. 

Geras meras – vadybinių įgūdžių turintis diplomatas

Į „Mūsų laiko“ klausimus atsako politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Mažvydas JASTRAMSKIS.

Kokios savybės turėtų būti būdingos geram merui?

Veiksminga valdžia, remiantis Robertu Putnamu, kurio darbas apie Italijos regionų vyriausybes yra veiksmingos valdžios ir to priežasčių tyrimų klasika, pasižymi dviem esminiais bruožais: pirma, ji yra atliepi gyventojų interesams ir antra, efektyviai naudoja turimus išteklius. Todėl geras meras, kaip savivaldybės vadovas, visų pirma turėtų atstovauti jį išrinkusiai vietos bendruomenei ir atstovaudamas tuos interesus, rūpintis efektyviu savivaldybės biudžeto panaudojimu (visų pirma taip, kad būtų efektyviai sprendžiamos savivaldybės problemos ir einamieji klausimai, o ne proteguojamos vienos ar kitos įmonės). Kalbant konkrečiau, apie mero, kaip pareigybės specifiką, taip pat išskirčiau gebėjimą siekti konsensuso, būti neblogu tarppartiniu diplomatu – kadangi joks meras negalės savo tikslų pasiekti, dirbdamas su susiskaldžiusia taryba. Geram merui taip pat reikalingi vadybiniai įgūdžiai, kadangi savivaldos lygmenyje visgi gerokai mažiau tikrosios politikos – diskusijų dėl mokestinės politikos, vertybinių klausimų ir t.t.

Kokius sėkmingai dirbančius Lietuvoje merus išskirtumėte?

Problema yra palyginamume – kad galėtume patikimai, objektyviai sureitinguoti merus, reikia visas savivaldybes apimančio reitingo, kuris būtų sudarytas pagal mokslinius kriterijus, nebūtų šališkas vienam ar kitam aspektui. Mano žiniomis, tokio visapusiško tyrimo padaryta nėra. Tačiau net ir surašius merus į reitingą pagal tam tikrus savivaldybės rodiklius, galima pražiūrėti svarbius dalykus. Geras meras su ilgalaikėmis ekonominėmis problemomis susiduriančioje savivaldybėje gali sunkiai brautis kelią į pripažinimą nacionaliniu lygmeniu, o sėkmingai investicijas traukiančiuose dideliuose miestuose merui lengviau didžiuotis tam tikrais pasiekimais, kurie nebūtinai priklauso nuo jo ar apskritai visos savivaldybės politikos. Atrodytų, geras rodiklis būtų perrinkimas – tačiau jis gali priklausyti nebūtinai nuo mero sėkmingumo ir to pripažinimo bendruomenėje, o nuo savivaldybės tarybos koalicijų arba tiesiog pliuralizmo, politinės konkurencijos savivaldybėje stokos. 

Jurbarkiečiai apie tai, koks jų meras turėtų būti

Skelbiame nuomones kalbintų jurbarkiečių bei tų, kurie savo mintimis pasidalijo „Mūsų laiko“ „Facebook“ profilyje bei svetainėje www.mūsųlaikas.lt

Inga: „Turėtų būti labai mylintis Jurbarko kraštą, nepriekaištingos reputacijos, gerbiamas žmonių, sąžiningas, energingas, darbštus, kūrybiškas, rūpestingas, visapusiškai išprusęs, drąsus, ryžtingas, racionaliai mąstantis, atviras naujovėms, itin atsakingas, komunikabilus, gebantis įtikinti bei dirbti tiek vienas, tiek komandoje...“.

Živilė M.: „Būtų įdomu apie juos sužinoti, ką jie nuveikė gero, kokie jų siekiai/tikslai, kodėl siekia šių pareigų, ką ketina nuveikti, tikrai tada būtų nesunku išsirinkti. Bet tikriausiai neigiami dalykai bus nuslėpti arba tiesiog „nepaminėti“, apie nuveiktus darbus neužsiminta, nes jų galbūt net nėra tiek daug, bet užtat bus begalės pažadų... o vėliau ir daug nusivylimų“.

Aldona, pensininkė: „Net nežinau. Bet jei balsuosiu – tai tik už tą, kuris mažiausiai meluos“.

Laima, tarnautoja: „Kad ir koks bus, svarbiausia, kad būtų kitas, nei kad yra dabar.  Vien todėl, kad taip būtų sveikiau pačiam rajonui. Permainos tik į naudą“.

Vytautas, verslininkas: „Geriau pasiaiškinkite, ką galės padaryti meras, jei jis priklausys kitai partijai nei Tarybos dauguma. Kaip ji nuspręs, taip ir bus. Gal jis renkamas tik mero grandinei nešioti. Juk jis net nieko pažadėti negali, nes nuo jo niekas nepriklausys“.

Andrius, studentas: „Tai kad aš nežinau, kas dabar yra meras. Gatvėje sutikto tikrai nepažinčiau. Yra tas meras ar ne – koks skirtumas.  Vis tiek nuo to mano gyvenimas negerėja“.

Rinkėja: „Meras turi turėti tvirtą šeimą, būti pavyzdingas šeimos žmogus, tolerantiškas, suprantantis paprastą žmogų. Toks, toks buvo a.a. A. Zairys. Patiktų S. Lapėnas, bet jis kažkodėl tyli, paliktas draugų, bendraminčių“.