Kaip meras nustebino respublikinio konkurso laureatę L.Ašmonaitienę: galvojo, kad meras ją bars

„Ėjau nieko nežinodama. Jaučiuosi, kaip ožys rūtų daržely. Maniau, kad mane kviečia barti, tarkuoti“, - juokėsi tautodailininkė Laimutė Ašmonaitienė, pirmadienį laukdama susitikimo su rajono meru Skirmantu Mockevičiumi savivaldybėje, mero laukiamajame, o pastarojo sulaukusi – ir jam tuos pačius žodžius pakartojo. „Būčiau gražiau apsirengusi, pasipuošusi. Na ir siurprizą padarėte“, - juokėsi ji. Meras L.Ašmonaitienę kvietė, žinoma, ne barti, o padėkoti ir pagerbti. 80-metė jurbarkietė tapo viena iš 2016 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatų.

„Nors „Aukso vainiko“ neparvežėte, bet jūs mums pati geriausia“, - šypsojosi meras, įteikdamas tautodailininkei puokštę rožių bei dovanų (arbatos ir puodelį). Respublikinį pripažinimą Laimutei pelnė akvarele tapyti gamtovaizdžiai. „Vis pritrūksta to vieno žingsnelio iki to aukštesnio laiptelio. Matyt, jau kojos nebe tos“, - juokavo moteris. „Užtat kokios jūsų rankos“, - šypsodamasis ją ramino meras. Priminsime, kad Trijų karalių dieną žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2016 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatus bei prizininkus. Iškilminga ceremonija įvyko Jonavos kultūros centro Meno galerijoje, kurioje gruodžio mėnesį veikė konkurso „Aukso vainikas“ respublikinio turo paroda. Liaudies menininkai pristatė geriausių savo darbų kolekcijas iš medžio, metalo, keramikos, taip pat austų audinių bei tapytų paveikslų. Respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje pristatyti ir jurbarkietės L. Ašmonaitienės tapybos darbai. Iškovojusi pirmąją vietą regioniniame ture, ji Jurbarko kraštui atstovavo respublikinės liaudies meno parodos konkurse ir tapo viena iš jo laureačių.

Tarp tapybos darbų, L.Ašmonaitienei pelniusių laureato vardą, gamtos vaizdai, kuriuos, ji nutapė ir sūnaus sodyboje, ir, kaip ji pati sako, iš galvos. Įamžinusi ir takelį, kuriuo eidavusi žiemą vasarą maudytis. Laimutė juokauja, kad vanduo jai ir sapnuose sapnuojasi – ir maudosi, ir laivu plaukia.

Tautodailininkė neatsimena, kelintame „Aukso vainikas“ konkurse dalyvaujanti. Skaičiuojanti, kad šeštame. Žada ir kitais metais dalyvauti, bet, pajuokauja, kad reikės kita pavarde ar pravarde . Ir kad jau nebe tapybos darbų pristatys, o greičiausiai megs kojines, nes pastebi, kad tarp laureatų dominuoja kryždirbystė ir tekstilės darbai, tokie kaip tautiniai rūbai, juostos, kad tapybos darbų autorių tarp laureatų – vos keli.

Laimutė pati ir siuvinėja, ir knygas iliustruoja (suskaičiavusi 15 jos iliustruotų), ir riešines mezga. Bet labiausiai mėgsta sausa akvarele tapyti. Ir būtent gamtovaizdžius. Sako, kad ir portretus piešti bandžiusi, bet gamtovaizdžiai jai labiau prie dūšios limpa. „Gamta nemeluoja“, - šypsosi ji.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje.