Jurbarkų seniūnijoje bendruomenės slaugytoja Danutė dirba 45-erius metus

Kaimo „daktariukė“ – taip anksčiau buvo vadinama viską mokanti ir visur suspėjanti felčerė. Nors šios specialybės neliko, palaipsniui tapę bendruomenės slaugytojais, šie medikai ir toliau tęsia prieš dešimtmečius pradėtus darbus, augina jau kelintą naujų pacientų kartą ir neįsivaizduoja gyvenimo be savo pašaukimo – padėti sergančiam. Net tada, kai pas jį reikia keliauti pėsčiomis ne vieną kilometrą arba priimti besibeldžiantį nakties metu. Toks darbas 45-erius metus lydi Žindaičių kaimo medicinos punkte dirbančią Danutę Dovidavičienę, sulaukusią nuoširdžių sveikinimų už ilgametį darbą iš Jurbarkų seniūnijos, Vertimų, Žindaičių kaimo bendruomenių. Buvę ir esame pacientai dėkojo kaimo „daktariukei“ už žmoniškumą, rūpestį, nuoširdų bendravimą, dėmesingumą, atidų įsigilinimą į sveikatos problemas. Už tai, kad ji daugiau nei keturis dešimtmečius atidavė Jurbarkų krašte gyvenantiems žmonėms.

Girdėdama padėkos žodžius, Danutė sako jaučianti didžiulį dėkingumą visiems to krašto žmonėms. Per daugelį metų atsirado labai glaudus tarpusavio ryšys, todėl net neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi be savo darbo ir pacientų, kurių kiekvieno ne tik ligas, bet ir bėdas išklauso, ir pagal galimybes stengiasi padėti. „Ne tik aš padedu.  Ir man tie žmonės daugybę kartų yra ranką ištiesę, pagelbėję. Anksti vyro netekau, vaikai neužauginti buvo. Ir išklausydavo, ir padėdavo. Ir lauknešėliu, ir geru žodžiu. Ir dabar visi padeda. Mašinos nevairuoju, bet iki autobusų stotelės niekad nenueinu. Jau einančią visada atpažįsta, sustoja, paveža“, – šypsosi po darbo dienos pakalbinta Danutė.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Mūsų laikas“ (2021 06 18) Nuotraukos iš D. Dovidavičienės asmeninio albumo.