Jurbarko rajono Garbės pilietis – Vytautas Urbanavičius

Vytautas Urbanavičius - vienas iš nedaugelio iškilių mūsų krašto žmonių, daugelį metų nebegyvenantis Jurbarko krašte, bet visad su didele meile ir dėmesiu dovanojantis save savam kraštui. Dovanos atiduodamos su vienintele paskata – meile gimtajam kraštui, jo praeičiai ir ateičiai. ,,Visada sakiau ir sakysiu: Skirsnemunės bažnyčia pati didžiausia ir gražiausia, o Nemunas – didžiausia upė pasaulyje”, - ,,Mūsų laikui“ yra sakęs Vytautas Urbanavičius. Šiuos žodžius jis taipogi ištarė ir prieš keletą metų vykusios jubiliejinės parodos ,,Sugrąžinta praeitis“ atidarymo metu. Beje, ši paroda buvo puiki galimybė Jurbarko krašto žmonėms ir jaunimui susipažinti su nuveiktais mokslininko darbais, susitikti su juo, viešėjusiu Jurbarke visą savaitę, žiūrėti jo sukurtus dokumentinius filmus, klausytis komentarų. Paroda bei demonstruojami filmai buvo bene pirmoji vieša pažintis su mokslininku. Tačiau jo darbų sąrašą tarnaujant Jurbarko kraštui galima būtų tęsti: konsultantas archeologijos klausimais, archeologas, vadovavęs tyrinėjimams ne tik Jurbarko mieste, bet Seredžiuje ir Veliuonoje, mokslininkas, rūpinęsis tautosakininkų Antano ir Jono Juškų palaikų grąžinimu į Veliuoną. Taip pat Vytautas Urbanavičius yra istorinių leidinių bei  monografijų apie Jurbarko karštą bendraautorius, o kalbant apie naujausią leidinį monografiją  ,,Skirsnemunė“,  - ne tik šio leidinio daugelio straipsnių autorius, bet, pasak  Jurbarko savivaldybės Kultūros skyriaus specialistės Reginos Kliukienės, šios knygos atsiradimo idėjos generatorius. ,, Jo rūpesčiu buvo sukamas knygos sudarymo bei leidybos darbų ratas“, – teigė R. Kliukienė.
Visa Vytauto Urbanavičiaus mokslinė veikla yra paskirta archeologijai. Studijuojant istoriją, pasak mokslininko, rimčiausias mokslas atrodė archeologija, todėl ir pasirinkęs pastarąją, o vėliau dirbęs tai, ką reikėjo daryti. Taip darbų sąraše atsirado pirmieji archeologiniai tyrinėjimai. Nuo 1966–ųjų tyrinėjo Lietuvos kapinynus, senkapius, pagoniškų apeigų vietas. O vėliau, 1984-aisiais prasidėjo didžiulis, beveik dvidešimt metų trukęs darbas – Vilniaus katedros požemių tyrinėjimas. V. Urbanavičius vykdė bei koordinavo tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. Tuomet buvo pradėti didelės apimties archeologiniai, architektūriniai ir kiti tyrimai, kurių išvados sudarė prielaidas atsirasti šiandieniams Valdovų rūmams. Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrimų duomenys padarė tikrą perversmą vertinant Lietuvos kultūros ir meno istorijos raidą.
Vytauto Urbanavičiaus darbų sąraše atrastume ne vieną sritį, kuomet sakoma – atrasta pirmą kartą,  vienas pirmųjų, vienas geriausių.  Antropologija - dar viena mokslinių tyrinėjimų sritis, dominusi mokslininką. V. Urbanavičius žinomas kaip plastinės rekonstrukcijos specialistas, atkūręs įvairių laikotarpių žmonių tipų ir istorinių asmenybių portretus. Mokslininko dėka šiandien žinome kaip atrodė Barbora Radvilaitė, Kristijonas Donelaitis ir kiti istoriniai asmenys. Būdamas vienas žymiausių antropologijos specialistų Baltijos regione, Vytautas Urbanavičius buvo kviečiamas į kitas Pabaltijo šalis. Mokslininkas padėjo  indentifikuoti palaikus, dalyvavo Estijos prezidento K. Patso palaikų paieškos ir grąžinimo į tėvynę ekspedicijoje, Latvijos prezidento K. Ulmanio kapavietės paieškos ekspedicijose.
Dar viena mokslininko darbo sritis – kinas. 1966-aisiais Vytautas Urbanavičius susidomėjo dokumentiniu kinu ir nuo to laiko su kamera nesiskirdavo. Filmuodavo vykdomus tyrinėjimus, archeologinius paminklus, kūrė dokumentines apybraižas. Kinas – menas, ne tik sustabdantis ir fiksuojantis laiką, bet ir patraukiantis platesnę auditoriją. Tai gerai suvokė V. Urbanavičius.  Daugelis mūsų per nacionalinę televiziją esame matę Vytauto Urbanavičiaus dokumentinius filmus: ,,Katedros lobynai“, ,,Šventaragio slėnio mįslės“, pasakojančius Vilniaus pilių ansamblio istoriją.
Nuveiktų mokslininko darbų yra įspūdingai daug. Jis yra tyręs arba dalyvavęs tiriant daugiau kaip 100 archeologijos objektų, publikavęs daugiau kaip 200 straipsnių, atkūrė per 200 grafinių ir daugiau kaip 30 skulptūrinių įvairių laikotarpių žmonių tipų ir istorinių asmenybių portretų. Už mokslinius darbus įvertintas svarbiais valstybiniais apdovanojimais. O šiomis dienomis, švenčiant Skirsnemunės 700 metų jubiliejų, Vytautas Urbanavičius už nuopelnus Lietuvos mokslui ir aktyvią švietėjišką bei kultūrinę veiklą Jurbarko krašte bus apdovanotas Garbės piliečio vardu.

Įvertinimai:  1994–aisiais metais už nuopelnus Lietuvos mokslui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas.
2005–aisiais metais apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
2001–aisiais metais apdovanotas šv. Kristoforo skulptūrėle.
Biografiniai faktai: gimė 1935 07 03 Skirsnemunėje.
1942-1950 m. mokėsi Skirsnemunės 7-metėje mokykloje, 1950-1953 m. vidurinėje mokykloje Jurbarke. 1954-1959 m. studijavo VU Istorijos ir filologijos fakultete.