Jubiliejų atšventusi knygyno šeimininkė M.Čepienė: apie laikus, kai deficitas buvo knyga, o dabar - darbuotojai

55 metai tarp knygų ir su knyga. Toks yra 78 metų Malvinos Čepienės, Jurbarko knygyno šeimininkės, stažas, kurį ji kukliai pažymėjo rugpjūčio 28 dieną. Darbuotojos ją pagerbė įrėmintu padėkos raštu ir, kaip pati Malvina sako, nevystančia moline rože, pastatyta jos darbo kabinete. Moteris pripažįsta, kad šis jubiliejus jai daug svarbesnis už gimtadienį, kurį ji švenčia birželio 22 dieną, bet jį paminėjo kukliai, be pompastikos ir baliaus. „Kai būna gimtadieniai, važiuojame Lietuvoje aplankyti kokią vietą. Niekada už stalo nesėdime ir baliaus nedarome“, - patikino Malvina. Tarp pasveikinusių penkių darbuotojų – jos dukra Daiva ir anūkė Gustė, dirbančios tame pačiame knygyne. Daiva daugiau nei 20 metų, o Gustė – penkerius metus.

Pati Malvina dirbti į Jurbarko knygyną buvo atsiųsta 1963 metais iš Joniškėlio knygyno, kur iš karto pradėjo dirbti vedėja būdama 23 metų. Malvina Jurbarko knygyne vedėja buvo paskirta 1965 metais, prieš tai kelerius metus ten pat padirbusi pardavėja. Per 20 metų ji vadovavo senajam Jurbarko miesto knygynui Kauno gatvėje, o lygiai 30 metų (sukaks gruodį) – dabartinėje vietoje, Dariaus ir Girėno gatvėje, įsikūrusiame knygyne, kurio šeimininke tapo prieš 15 metų – knygyną įsigijo aukcione.

Knygyno pečkurės

Malvina iki šiol prisimena senąjį Jurbarko knygyną, veikusį šalia senosios mėsinės, kur pradirbo trise iki 1986 metų. Patikina, kad darbo sąlygos ten buvo nepavydėtinos. Pilnas knygų sandėlys, kuriame žiemą užšaldavo vanduo. Salėje dvi krosnys, kurias pačios kūrendavo. Dūmai rūkdavo taip, kad buvo baiminamasi, kad jos gali smalkėmis apsinuodyti. „Kai dabar pagalvoji, baisu, bet nebuvo kitos išeities. Bet ir nebuvo taip, kad galvoji, kad viską mesiu ir bėgsiu kitur dirbti, kaip yra dabar“, - pasakojo ji. Bet labiausiai jai įsiminė iš tos pradžios tai, kad tame sandėlyje buvo tiek daug gerų knygų, bet jų niekas nepirkdavo. Pasakoja, kad jį ištuštinti padėdavo taip vadinamieji platinimo mėnesiai, kuomet įvairiausios įstaigos (nuo ligoninės iki vadinamojo „Transporto“) turėdavo į knygyną atsiųsti savo atstovus, paimti knygų, pas save prekiauti ir surinktus pinigus atiduoti knygynui. Pasakoja, kad tokie tvarka veikė iki maždaug 1970-ųjų.

Malvina šypsosi, kad tarybiniais metais Jurbarko rajono knygynas pagal knygų pardavimus vienam gyventojui visada lenkdavo tokių rajonų knygynus kaip Tauragė, Raseiniai. Jau dabar nepamena, kiek parduodavo, bet pajuokauja, kad ir kiek daug, degtinės tais laikais žmonės nupirkdavo vis tiek daugiau.

Knygyno šeimininkė mena ir vieną geriausių savo pirkėjų AA knygomaną gydytoją Malinauską; AA statybininką Joną Ruminą, kuris ir pastatė tą pastatą Dariaus ir Girėno gatvėje, kuriame 30 metų veikia knygynas. Jis buvo pastatytas rajono vykdomojo užsakymu specialiai knygynui ir taupomajam bankui antrame aukšte.

Visą straipsnį jau rasite "Mūsų laikas" laikraštyje.