Italas prisijaukino ir gimtąjį žmonos miestą Jurbarką, ir jos kalbą

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Lietuviškai kalbančiųjų pasaulyje daugėja. Ir už tai galima padėkoti gražioms lietuvaitėms. Taip norisi linksmai pradėti pasakojimą apie italą Danilo Catalucci, kuris dėl jurbarkietės žmonos Deimantės ir jos artimųjų išmoko lietuvių kalbos. Per dvidešimt bendro gyvenimo metų Danilo taip gerai išmoko lietuviškai, kad gali su visais gana laisvai susikalbėti. Taip „Mūsų laikas“ vyrą ir kalbino – telefonu, lietuviškai, šiam svečiuojantis Jurbarke, gimtuosiuose žmonos namuose, kur ir ruošėsi sutikti šv. Kalėdas. Danilo paprašius, kalbėjomės lėčiau, jo paties žodžiais, kaimiškai, kad suprastų –prisipažįsta nesijaučiantis taip tvirtai, kad lietuvių greitakalbę suprastų.

Į klausimą, kodėl mokėsi šios kalbos, atsako paprastai. „Todėl, kad mano žmona lietuvė“, – teigia italas, kuriam buvo svarbu susikalbėti ir su žmonos artimaisiais. Danilo prisimena, kaip jau pirmaisiais metais svečiuodamasis žmonos gimtuosiuose namuose Jurbarke, negalėdamas susikalbėti su jos močiute Danute, jautė diskomfortą. „Močiutė nemokėjo angliškai, aš – lietuviškai“, – paaiškina jis. Ne tikpasikalbėti, bet ir paprasčiausiai vandens paprašyti negalėjo. Jis ir pradėjo mokytis kalbos, linksmai sutikdamas, kad už lietuvių kalbą jis turi būti dėkingas ir Deimantės močiutei. Žmonos gimtosios kalbos mokėsi klausydamas, kaip ji su abiem dukromis lietuviškai bendrauja – klausydavo ir pats su vaikais lietuviškai kalbėdamas praktikuodavosi. Taip kasmet Danilo lietuvių kalbos žodynas vis turtėjo. Vyrui nebūtų jokių bėdų su žmona ir dukromis pasikalbėti savo gimtąja kalba – visos puikiai kalba itališkai. Danilo patikina, kad žmona daug geriau kalbanti itališkai nei jis lietuviškai. „Kalba kaip italė žmona“, – šypsosi jis. Vis dėlto, vyro nuomone, svarbu mokėti gimtąją žmonos bei jos artimųjų kalbą.

Vienoje iš tarptautinių kompanijų dirbantis ir daug po pasaulį keliaujantis Danilo moka ir daugiau kalbų – anglų, prancūzų, šiek tiek kinų, japonų. Įvaldęs tiek užsienio kalbų pripažįsta, kad būtent lietuvių kalbos jam buvo sunkiausia mokytis, didžiausiu iššūkiu vadindamas žodžius su šnypščiamaisias š, ž.. Danilo kone kasmet svečiuodamasis Jurbarke pastebi, kaip miestas keičiasi. Ir tik į gerąją pusę. Jo žodžiais, nėra ką lyginti, kaip viskas atrodė prieš 20 metų. Miestas išgražėjęs – ir šaligatvių įrengta, ir gatvių nutiesta, ir naujų namų išdygę, ir gražių parkų. „Tik žmonės dar per mažai šypsosi“, – sako Danilo, vis dar pasigendantis šypsenų veiduose. „Nesuprantu, kodėl mažai šypsosi. Gal dėl to, kad šalta“, – linksmai sako jis, visiems jurbarkiečiams lietuviškai linkėdamas gražių šv. Kalėdų, kurias jis su žmona, dukromis ir anyta Laimute sutiks Jurbarke. Iš čia su šeima trumpam keliaus į Italiją – pasidžiaugti Danilo gimine.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Keturis globotinius į šeimą priėmę jurbarkiškiai: dabar gyvenimas dar prasmingesnis

Keturis globotinius į šeimą priėmę jurbarkiškiai: dabar gyvenimas dar prasmingesnis  0

Ukrainiečiai kepė picas ir mokėsi lietuvių kalbos

Ukrainiečiai kepė picas ir mokėsi lietuvių kalbos  0

99-erių Antanas Janušas vis dar smagiai traukia bandoniją

Antanas Janušas grodamas bandonija laukia 100-mečio  0

A. Griškus

Muziejaus direktoriaus tikslas – sudominti turistus iš viso pasaulio  3

Lina Lukošienė

Lina Lukošienė – tiesiog mama, kuri nenustygsta vietoje  0

Socialinių mokslų doktorantė A. Lolat į 320 km žygį su ramentais išsirengė norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliųjų bendruomenę.

Ajana Lolat-Pažarauskienė: „Norime parodyti, kad mūsų nereikia uždaryti“  0

Didžiulė netektis futbolo bendruomenei

Didžiulė netektis futbolo bendruomenei  0

Pasirinkimas: ištverti smūgius, įveikti ugnį ir nugalėti sunkumus!

Pasirinkimas: ištverti smūgius, įveikti ugnį ir nugalėti sunkumus!  0

Netikėtai mirė Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komisijos narė

Netikėtai mirė Jurbarko rajono savivaldybės rinkimų komisijos narė  0

Sandra Klimienė

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės planuose – nuoseklus ir sunkus darbas  6

Anastasija, Sergejus ir mažasis Georgas

Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija  0

„Eržvilko spindulys 2024“

„Eržvilko spindulys 2024“  0

„Veliuonos krašto žmogaus 2024“ apdovanojimai

Vasario 16-ąją pagerbti Veliuonos krašto šviesuoliai  0

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei  0

Kęstutis Vasiliauskas

Kęstutis Vasiliauskas: Gyvenimas tarsi šachmatai – neįdomu žaisti atsargiai  0

Vytautas Kutkevičius

Vytauto Kutkevičiaus gyvenimo gairės ne metai, o knygos  4

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus  1

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis  0

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei  0

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  1

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  0

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  3

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Mūsų partneriai