Iš mero posto išverstas A. Gudaitis šį kartą pasiruošęs ir kovai užkulisiuose

Nušalinimo iš mero posto mėsmalę išgyvenęs politikas užimti rajono vadovo postą bandys dar kartą. Tik šį kartą pasiruošęs kovai ir užkulisiuose. Interviu su partijos Tvarka ir teisingumas Jurbarko skyriaus pirmininku, kandidatu į rajono merus – Algirdu GUDAIČIU.

– Gruodį kongreso partijos Tvarka ir teisingumas nariai, tarp kurių buvote jūs bei dar 21 Jurbarko skyriaus narys, rinko partijos pirmininką. Už Rolandą Paksą balsavo 607 partiečiai, už Valentiną Mazuronį – 150. Už kurį balsavote jūs? Kodėl?

– Aš balsavau už Valentiną Mazuronį. Jis išjudino daugiabučių namų renovaciją. Manau, kad partijai šis žmogus tikrai nusipelnė gan daug. Nesakau, kad R. Paksas nenusipelnė ar kad jis nusipelnė mažiau. Man tuo momentu atrodė, kad reikia balsuoti už V. Mazuronį, palaikyti naujas jėgas partijoje.

– Jei balsavote už V. Mazuronį, vadinasi, pritariate toms mintims, kurias jis išsako viešoje erdvėje. V. Mazuroniui pirmininko rinkimai priminė tarybinių laikų partinį suvažiavimą, kada visi darbo kolektyvai keldavo vienintelį kandidatą Josifą Staliną, o jo sūnus Andrius Mazuronis piktinosi, kad partijoje kita nuomonė lyginama su jos griovimu iš vidaus. Ar sutinkate su jų nuomone?

– Kaip kam atrodo. Aš vis dėlto manau, kad buvo renkama iš dviejų kandidatų, o ne iš vieno. Gal tarybinius laikus dėl to reikėtų nubraukti. Dėl griovimo iš vidaus – aš taip nesakyčiau. Nemanau, kad kažkas griauna. Čia jo (A. Mazuronio, - aut. past.) nuomonė. Jei bus vienoda kiekvieno partijos nario nuomonė – ką mes pasieksime.

– A. Mazuronis svarsto galimybę palikti partiją. Ką jūs darytumėte šiuo atveju? Esate šio Seimo nario padėjėjas-sekretorius.

– Sunku pasakyti. Jis tokių reikalų su manimi nederina. Kai bus išspręsta jo problema, tada galvosiu ir aš. Man dabar gerai partijoje. Be to, aš nelabai tikiu, kad A. Mazuronis paliks partiją.

– Tikėjotės, kad V. Mazuronis laimės partijos pirmininko rinkimus?

– Balsavau už V. Mazuronį, bet nelabai tikėjau, kad jis laimės. Todėl, kad aš jaučiau, kokia yra situacija pačiuose skyriuose, partijoje. Jaučiau, iš kalbų jutau, kad jam bus sunkoka laimėti. 

– Tai gal taip ir yra, kad buvo numanomas rezultatas, ką ir sako V. Mazuronis, kad renkama iš vieno kandidato.

– Mano nuojauta tai pakuždėjo ir Valentinas Mazuronis pasakė. Nesutikčiau su tuo, kad iš vieno kandidato, nes buvo renkama iš dviejų.

– Kaip būtų naudingiau partijai – kad vadovautų V. Mazuronis ar R. Paksas?

– Partijai būtų naudingiau, kad jie dirbtų kartu, ranka rankon, ir siektų bendro tikslo. O kuris būtų pirmininkas – partiečių sprendimas turi būti. 

– Jūsų išrinktas lyderis tame kongrese sakė, kad sprendimas įsivesti eurą nebus naudingas žmonėms, o pati euro zona primena pragaro katilą. Ar jūs pritariate šioms mintims?

– Aš ne prieš, aš už eurą. Esu euro šalininkas, bet laikas parodys, kaip bus.

– Ar jaučiatės gerai partijoje, kuomet visiškai skiriasi jūsų ir partijos vadovybės požiūriai?

– Aš jaučiuosi gerai, nes galiu išreikšti savo nuomonę, mintis. Manęs niekas už tai nebaudžia (juokiasi). 

– Jurbarko rajono meru buvote maždaug pusę kadencijos – nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Kodėl buvote nušalintas nuo pareigų?

– Buvau nušalintas, nes susidarė kita dauguma. Susijungė krikščionys demokratai su konservatoriais ir jiems reikėjo mero posto. Jie pasakė, kad pasitraukčiau į šoną ir užleisčiau tą vietą. Tada buvo iškeltas Giedraitis (Egidijus Giedraitis, tarybos narys), bet už jį nebuvo nubalsuota. Jo nepalaikė. Tada buvo tariamasi dėl kito kandidato (tuomet buvo išrinktas liberalcentristas Ričardas Juška, - aut. past). 

– Ar jūs viską padarėte, kad išsaugotumėte mero postą?

– Ką gali padaryti, kai ateina nauja dauguma, kuri sako – pasitrauk arba tave nuimsime. Taip ir padarė. Toks gyvenimas. Nieko nepadarysi. Kituose rajonuose merai keičiasi po keturis per kadenciją. Gal nesugebėjau suburti naujos koalicijos. Nepastebėjau, kad buriasi nauja koalicija. Gal nepastebėjau tų užkulisinių veiksmų. 

– Ką atsakytumėte tiems komentatoriams, kurie sako, kad jūs buvote atstatydintas dėl neveiklumo?

– Jei jūs dalyvavote tame posėdyje, tai man jokių priekaištų nebuvo pareikšta. Dabar dėl komentarų – aš į juos nekreipiu dėmesio. Visko prikomentuoja. Yra etatiniai komentatoriai, kuriems pasakyta, ką rašyti.  

– Tai nušalintas esate ne dėl to, kad jūs kažko nepadarėte, bet, jei galima sakyti, aplinka kalta?

– Dar kartą kartoju, kad susidarė nauja dauguma. Mes turėjome keturias vietas, o atėjo su septyniomis (kalba apie mandatus, - aut. past.). Buvau politikoje padaręs šiokią tokią pertrauką. Aš pamačiau, kad papuoliau į mėsmalę, kuri mane ir sumalė. 

– Kaip tuo metu jautėtės?

– Nekaip. Politine prasme save sunku apginti. Buvo truputį streso, nes tu nieko nenusikaltai, bet tau pasako, kad eitum į šoną. Kažkaip keistai atrodo. Bet kai pagalvoji – kita dauguma. Demokratinėje šalyje taip ir turi būti.

– Jums pasiūlė tuo metu vicemero postą. Priėmėte ramia širdimi?

– Kodėl gi ne? Kiekviena partija nori įvykdyti savo programą. Man pasiūlė, aš ir sutikau. Nesigailiu. Patirties įgavau. Žinau, ką reiškia dirbti ir meru, ir vicemeru. 

– Dabar meras renkamas tiesiogiai, bet teorinė galimybė yra, kad vėl susidarys naujos daugumos ir nutiks, kaip tada. Kaip įtikinsite rinkėjus, kad tai nepasikartos dar kartą – nebūsite nušalintas?

– Dabar nuversti merą bus daug sunkiau. Gyvenime nieko negali atsižadėti. Aš vykdyčiau savo programą, manau, kad rinkėjai turėtų patikėti. Reikėtų vienyti visą tarybą ir siekti bendro tikslo. Manau, kad dabar bus vieningesnė taryba. Nebus tiek daug partijų, kaip buvo tada – po 1, 2 žmones. Bus skaitlingesnės partijų gretos taryboje. 

– Ką per tą laikotarpį, kai buvote meru, jums pavyko pasiekti?

– Pagrindinis uždavinys, kurį mes išsikėlėme ir pasiekėme, 2008 metais priėmėme sprendimą, kad europines lėšas nukreipėme į kaimo diversifikavimą, seniūnijas. Kitos savivaldybės pinigus skyrė rajono centrams, o mes nusprendėme, kad kiekviena seniūnija turi apsispręsti, kokį objektą ar aplinką tvarko už jiems skirtus pinigus. Iki tol tokio sprendimo nebuvo, o dabar jis sėkmingai vykdomas.

– Kodėl norite būti meru dar kartą, kaip sakėte, einate į tą mėsmalę?

– Aš turiu idėjų, planų, kuriuos reikėtų įgyvendinti Jurbarke. Siūliau jas ir šiai daugumai, bet nepalaikė. Jei tapčiau meru, galėčiau įgyvendinti jas ir partijos programą. Daug metų siūliau, kad Jurbarke reikia pastatyti biokuro katilą ar katilinę. Už šildymą mažiau moka tik renovuotų namų gyventojai.

Reikėtų visame rajone kurti darbo vietas, ieškoti investuotojų. Manau, kad šiame periode ES lėšos gal bus daugiau nukreiptos į darbo vietų kūrimą.

– Jei jau užsiminėte apie biokuro katilinę. Savo trumpoje rinkimų programoje rašote, kad sieksite, jog ji būtų pastatyta Jurbarke, o tai sąlygotų šilumos kainos mažėjimą. Bet yra taip – dujos šiuo metu atpigusios, pradėjo veikti dujų terminalas, kuris aprūpins dujomis konkurencingomis kainomis. Ar tikrai verta investuoti milijonus į biokuro katilinę, kuomet kalbama, kad biokuras brangsta?

– Aš nelabai norėčiau sutikti, kadangi dar vakar pasižiūrėjau, kiek moka aplinkiniai rajonai, nekalbant apie Šakius. Kalbu apie Tauragę, Raseinius, Šilutę, Šilalę. Ten šildymas yra pigesnis maždaug penktadaliu. Be abejo, dujos gali atpigti. Bet kodėl mums nepasistačius katiliuko, kuris vasarą galėtų nenaudoti dujų? Nesakome, kad reikėtų dujų atsisakyti. Mes pasidarykime biokurą alternatyva, kai nustotų dujų tiekimas. Kodėl Kaune 42 proc. šilumos pagaminama deginant biokurą? Kodėl mes negalime paprašyti, kad Kaunas mums Jurbarke pastatytų tokį katilą? Visi didieji miestai pereina prie biokuro. 

– Užsiminėte apie investicijas, apie kurias kalbate ir minėtoje programoje – išrinktas meru stengsitės pritraukti į rajoną  investicijas, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos. Kaip tai padarysite?

– Aš net būdamas meru važiavau į Vilnių, buvau susitaręs su viena įmone, kuri net nusipirko sklypą Jurbarko mieste, Kalnėnuose, ir žadėjo statyti gamyklą. Ji būtų gaminusi inventorių degalinėms – iš metalo daromos talpyklos. Jie nusipirko tą sklypą, bet paliko ir sklypą, ir pinigus, kadangi jie sakė, kad pradėjo juos, tą įmonę, Vilniuje lankyti. Kiek supratau, trukdė, kad čia įsikurtų. Gal trukdė konkurentai? Gal jiems kiti pasiūlė geresnes sąlygas? Šito aš nežinau. 

– Ką darysite dabar, kad taip nepasikartotų? Ir kokiais argumentais viliosite investuotojus?

– Gyvenimas gali viską režisuoti. Be abejo, reikia važiuoti ir ieškoti tų investuotojų. Infrastruktūra gera. Turime sklypų, kuriuos galime jiems parduoti, kad galėtų statyti gamyklas ar verslą vystyti. Ir žmonių turime – aišku, kvalifikuotų darbuotojų pritrūktų, bet darbininkų turime. 

– Bet tai gali pasiūlyti ir kitos savivaldybės. Ir sklypus, kuriuos net dovanotų, darbuotojus. Ką tokio išskirtinio Jurbarkas gali pasiūlyti?

– Jurbarkas įsikūręs gražioje vietoje. Turi Nemuną. Manau, kad laivyba atsigaus. Jurbarkiečiai stato keleivinius laivus. Ir gamta graži. Ir dviračių takus turime. Turizmas, aišku, gerai, bet manau, kad prioritetas būtų vystyti pramonę. Turizmui nepalankus klimatas. Ar galite garantuoti, kad liepą Lietuvoje bus šilta? 

– Ar jau žinote konkrečiai, kur ieškotumėte investicijų, kur važiuotumėte?

– Aš turiu savo viziją, bet jos neatskleidžiu. Konkrečiai nesu numatęs, bet mintys sukasi. Nenoriu tokių dalykų sakyti ir atskleisti. 

– Kodėl rinkėjai turi balsuoti būtent už jus? Kandidatų pasirinkimas nemažas.

– Jei jiems tiko darbas, kurį tuos dvejus metus dirbau, tai jie galėtų pasirinkti mane. Nesakau, kad kiti kandidatai yra blogi. Yra didžiulis pasirinkimas. Rinkėjo valia rinktis. Yra mano programa, kurioje numatau pastatyti biokuro katilą ar katilinę, rajone pritraukti investuotojus, kad žmonės tokiame gražiame rajone turėtų darbą. Jurbarkas negali likti vien pagyvenusių žmonių rajonu.

– Jūsų manymu, koks turi būti asmuo, kuris būtų tinkamiausias valdyti rajoną?

– Jis turėtų būti šeimininkas, ūkininkas, kuris suprastų ir ekonomiką, ir ūkį kaip reikia valdyti, kuris daugmaž suprastų visas sritis. Manau, kad visa tai turiu.

– Kiek planuojate iškovoti mandatų šiuose savivaldos rinkimuose, kad būtumėte patenkintas?

– Keturis-penkis mandatus. Manau, kad truputį daugiau rinkėjų palaikymo turėtume gauti mieste.

– Ką jums pavyko nuveikti būnant tarybos nariu – nuo 1990-1995 metų, ir nuo 2007 iki 2014?

– Tada (1990-1995 metais) tarybos nariai buvo renkami kaip vienmandatininkai. Tai buvo patys demokratiškiausi pirmieji rinkimai. Ką mes ten galėjome padaryti? Tada ir tų partijų nebuvo. Ėjo asmenybės. Ir nebuvo koalicijų. Tada visi dirbo ranka rankon. Kai atėjau 2007 metais – viskas kitaip. Man buvo keista – vyksta kažkoks žaidimas, pas tave važiuoja – gal einame čia. Važiuoja pas vadovybę – bando paveikti. Man buvo nauja 2007 metais. Ta visa kova užkulisiuose. Tas laikas po rinkimų iki pirmo posėdžio labai įdomus ir keistas. Viliojimo ir įkalbinėjimo laikas.

– Tai dabar jau esate pasiruošęs žaisti pagal tas taisykles?

– Nieko nepadarysi. Teks žaisti. Teks ir vilioti, ir tartis, ir nusivilti, ir kažką laimėti.