In Memoriam Vedutei Šenbornienei (redakcijos užuojauta artimiesiems)

Artimieji, draugai ir kaimynai liūdi gegužės 17 dieną Anapilin iškeliavusios jurbarkietės poetės Vedutės Eliutės Šneideraitytės Šenbornienės, kuriai balandžio 27 dieną sukako 76 metai.

Panašiu metu praėjusiais metais Vedutė minėjo dvigubą šventę – 75-ąjį jubiliejų bei ta proga sau ir artimiesiems padovanotą trečią savo eilėraščių knygą „Sugrįžta tik paukščiai“. Ilgainiui ji išleido ir savo ketvirtąją, paskutinę, poezijos knygą. Vedutė Eliutė savo eilėraščius vadino atgaiva. Juokavo, kad į rašymą pasinėrė, nes nieko kito jai dabar nebeliko. Aktyviai, veikliai moteriai, kuri ir chore dainavo, ir bažnyčioje giedojo, pastaruosius keletą metų dėl sveikatos bėdų teko daugiau laiko leisti bute, nes sunkiai vaikščiojo. Pasakojo, kad gal dėl to pastarieji metai jai kaip niekada buvo kūrybingi. Moteris linksmai pasakojo, kad eilėmis aprašyti visi artimieji, dvi dukros su šeimomis, keturi vyrai anūkai, kad artimiesiems skirtos ir jos visos trys knygos.

V. E. Š. Šenbornienė gimė 1941 m balandžio 27 dieną Kalnėnų kaime šalia Jurbarko, kur gyveno poetės seneliai Kucinai. Šeimoje buvo trečias vaikas. Iš Kalnėnų persikėlė gyventi į II-uosius Dainius, tėvelio tėviškę, taip išvengdami tremties. Gausi senelių šeima buvo ištremta iš Tadžikiją. Dainiuose prabėgo visa poetės vaikystė. Ji lankė Girdžių mokyklą, baigė 8 klases. 1957 metais su šeima presikėlė gyventi į Naujasodžių kaimą, Rotulius. Čia prabėgo jaunystė ir svajonės apie medicinos sesers profesiją liko neįgyvendintos. Šeimai reikėjo darbo rankų. Jurbarke gyvena nuo 1968 metų.

Vedutė, kuri buvo pašarvota laidojimo namuose Jurbarke, Nemuno g.30A,  penktadienį, gegužės 19 dieną, 13 val., bus laidojama senosiose Jurbarko kapinėse.

„Mūsų laiko“ redakcijos nuoširdi užuojauta Vedutės artimiesiems. Vedutę prisiminsime, kaip linksmą ir labai kūrybingą asmenybę.