Geriausia metų bibliotekininkė Lina Navickienė
Praėjusią savaitę, balandžio 30 d. vyko baigiamasis Nacionalinės bibliotekų savaitės renginys, kurio metu buvo suteiktas geriausio metų bibliotekininko vardas. Jau 12 kartą jis suteikiamas už svarbius Lietuvos bibliotekininkystės darbus, kultūros tradicijų gaivinimą ir puoselėjimą, naujas iniciatyvas aptarnaujant vartotojus, aukštą bibliotekos teikiamų paslaugų lygį.
Vyriausioji metodininkė Genovaitė Jokūbaitytė, pristatydama LDB Jurbarko skyriaus tarybai Liną Navickienę dėl geriausio metų bibliotekininko vardo suteikimo, rašo: „2013 metais, persikėlus į naujas patalpas, ypač išryškėjo Vaikų literatūros skyriaus veikla. Pilnu etatu pradėjo dirbti 3 darbuotojos (anksčiau buvo 2,5 etato). Vartotojų skaičius gerokai išaugo – nuo 483 2012 metais iki 724 2013 metais. Ypač turtingi metai buvo renginiais, ekskursijomis, parodomis. Jų 2013 metais įvyko net 49. Prie to gana ryškiai prisidėjo vyresnioji bibliotekininkė Lina Navickienė, Vaikų literatūros skyriuje pradėjusi dirbti nuo vasario mėnesio (nuo 2007 m. dirbo Tamošių filiale). Lina turi aukštąjį išsilavinimą, 2008 m. Vytauto Didžiojo universitete neakivaizdiniu būdu įgijo edukologijos bakalauro laipsnį. Ji dirba Vaikų literatūros skyriaus skaitykloje ir žaislotekoje, organizuoja ir veda skyriaus renginius”.
Įsimintini jos organizuoti ir vesti renginiai 2013 metais: vaikų knygos šventė „Susitikimas su knyga“, Tarmių metams skirtas renginys „Tarmių kraitelė“, renginių ciklas „Mįslinga rudenio teta“, skirtas V. Palčinskaitės 70-mečiui, pristatė skaitytojams metų knygos rinkimams nominuotas vaikų knygas. Linos Navickienės iniciatyva Vaikų literatūros skyriaus skaitytojai dalyvavo Veliuonos kultūros centro paskelbtame piešinių konkurse „Veliuonos žynio pranašystė LD kunigaikščiui Gediminui“. Taip pat įdomūs susitikimai vyko su vaikų poete Zita Gaižauskaite. Poetė kalbėjo apie tai, kaip svarbu puoselėti ir branginti gimtąją kalbą.
Žaislotekoje vaikai dalyvavo piešimo popietėje „Piešiu mylimą mokytoją“. Vaikai nupiešė 20 piešinių, kurie buvo eksponuoti skaitykloje, dalyvavo konkursuose „Rašau Lietuvos vardą“, „Gyvūnas – žmogaus draugas“, skaitymo konkurse „Skaitymas: sėkmė ir džiaugsmas“, leidyklos „Alma litera“ paskelbtoje akcijoje „Augu skaitydamas“. Buvo išdalinta apie 50 knygų medžių, ant kurių vaikai klijavo lapelius su perskaitytų knygų pavadinimais.
Pernai „Miestelėnų šventei”, vykusiai rugpjūčio 31 d., Lina Navickienė kartu su kitomis bibliotekininkėmis ir Vaikų literatūros skyriaus skaitytojais lankstė laivelius. Tąkart buvo pasiektas laivelių lankstymo rekordas – išlankstyta daugiau kaip 3000 laivelių. Dauguma laivelių buvo išlankstyti bibliotekoje.
Viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė teigia, kad Lina tikrai verta šio vardo ir pagyrimo – ji Vaikų literatūros skyrių prikėlė naujam gyvenimui. Energingoji bibliotekininkė vyksta ir į kaimo filialus, mokyklas, vaikų darželius, kur skaito ir pasakoja apie knygas, vaidina knygų herojus. Dar viena Linos Navickienės veiklos sritis – garsiniai skaitymai. Kartą per savaitę į žaisloteką susirinkusiems vaikams ji skaito knygeles, skaityti garsiai skatina ir pačius vaikus bei jų tėvelius. Šie užsiėmimai ne vieną vaiką sudomino skaitymu.
Vaikų literatūros skyriaus skaitykloje ir žaislotekoje vyr. bibliotekininkė L. Navickienė organizuoja ir veda įvairius renginius (nuotraukos iš asmeninio archyvo).
Lina Navickienė yra meniškos sielos žmogus. Lankytojai grožisi jos karpiniais papuoštais langais, įvairiais žaislais, knygų skirtukais. Šiemet per Užgavėnes, kai prie kultūros rūmų rikiavosi daugybė įvairių įstaigų ar kolektyvų padarytų Morių, viena iš jų buvo originalus Jurbarko bibliotekos kūrinys. Iš popieriaus išlankstyta Morė – taip pat Linos sumanymas.
Pokalbiui su geriausia metų bibliotekininke susitikome gražiai jos pačios išpuoštoje vaikų žaislotekoje. Už stiklinės pertvaros gretimoje salėje prie kompiuterių žaidė vaikai. Lina nuolat stebėjo savo kasdieninius lankytojus, rūpinosi, ar nieko jiems netrūksta.
- Papasakokite apie savo darbą – kas jums atrodo svarbiausia.
- Gimiau ir augau Jurbarko krašte, prie Dubysos, Seredžiaus seniūnijoje. Jurbarke gyvenu ir dirbu bibliotekoje antri metai. Anksčiau dirbau Veliuonos seniūnijoje, Tamošių kaimo bibliotekoje. Mano svajonė buvo dirbti su žmonėmis, su remtinomis šeimomis, ypač su vaikais, kuriems sunku gyventi. Pagal išsilavinimą darbo nepavyko rasti, tad kai Tamošių kaimo bibliotekoje atsirado vieta, įsidarbinau ten. Iš pradžių viskas buvo nauja. Nors tai ir nebuvo mano išsvajotas socialinis darbas, bet supratau, kad esu savo vietoje. Tai juk irgi darbas su žmonėmis. Kaime ir vaikai, ir suaugę ateidavo ne tik knygų pasiimti, bet dažnai tiesiog pabendrauti. Tekdavo juos išklausyti, kartais kitaip padėti, jei reikia, pavežti. Juk kaime vienintelis kultūros židinys yra biblioteka, negali likti abejingas, jei žmogui reikia pagalbos. Man visa tai labai patiko, tai buvo dar geriau, nei mano pasirinkta specialybė, nes nuolat esi apsuptas žmonių, bet aplinka geresnė nei socialinį darbą dirbant - tarp knygų, lyg ir kitame, gražesniame, dvasingesniame pasaulyje. Tai labai geras jausmas. Man atrodo, darbe svarbiausia tikėjimas tuo, ką darai ir tikėjimas savo jėgomis. Tai labai padeda. Kai darbą myli, tai ir aplinka neatrodo labia svarbi. Kai dirbau Tamošiuose, sąlygos buvo baisios. Žiemą taip šalta, kad tekdavo su veltiniais ir keliais megztiniais sėdėti. Bet ir ten stengiausi papuošti savo aplinką, darydavau tai dėl žmonių. Dabar čia itin geros darbo sąlygos, bet ne jos įtakoja, ar tu myli darbą. Darbo keisti jau nebenorėčiau, nes gavau 100 kartų geresnį nei svajojau.
- Ar darbas su vaikais jums patinka labiau nei su suaugusiais?
- Atėjau dirbti į Vaikų literatūros skyrių, nes čia buvo laisva vieta. Iš esmės, nėra jokio skirtumo kur dirbti. Jei būčiau patekus į Suaugusių literatūros skyrių, manau, viskas būtų taip pat, tik auditorija kita. Nors kai pripratau dirbti su vaikais, supratau, kad šis darbas man labai prie širdies ir, tiesą sakant, visiškai atitinka mano kaip edukologės specialybę – čia tenka viskuo pabūti - ir mama, ir psichologe, ir patarėja, ir drauge. Kartais ir sudrausminu, jeigu labia įsisiautėja. Mano darbo erdvėje vaikai knygas ir enciklopedijas skaito vietoje. Čia pat ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, ir žaislotekoje susirenka pamokų paruošti, pažaisti. Ateina įvairiausi vaikai – kartais jie čia laukia kokio būrelio pradžios, bet dažniausiai ateina pabūti kartu ir pabendrauti. Dauguma jų kompiuterius turi namuose, bet jiems įdomiau būti kartu. Būna, kad visą dieną praleidžia čia, liepiu nors trumpam pareiti namo pavalgyti. Smagu, kad vaikams čia patinka, kad biblioteka jiems tarsi antrieji namai.
- Papasakokite apie renginių organizavimą.
- Jų labai daug - ir planuotų, ir neplanuotų. Dalį jų pati sugalvoju. Kitos šio skyriaus darbuotojos Birutė Petraitienė ir Aldona Masaitytė irgi daug prisideda. Esam darnus kolektyvas. Apskritai darbo atmosfera visoje bibliotekoje labai gera, nėra konkurencijos, pavydo ar apkalbų. Kai kūrėm renginį bibliotekų savaitei, pati siuvau, dėliojau iš atskirų žodžių, paveikslėlių žaidimą „Žaidžiame daug istorijų”, jo metu vaikai kūrė savo istorijas bei pasakas. Labai dažnai ir noriai renginiuose dalyvauja mokyklos, vaikų darželiai. Taip pat dalyvauja ir tie vaikai, kurie ateina kiekvieną dieną. 22 dieną vyks žaidimas )„Surask lobį”. Čia jau mūsų nuolatiniai lankytojai pagal nuorodas lobio ieškos visoje bibliotekoje. Mūsų skaitytojai - nuo pačių mažiausių (jauniausiam penkeri) iki 14 metų. Su mamomis į žaisloteką ateina ir visai mažiukai. Mamyčių klubas su kūdikiais žiemą keletą kartų per savaitę rinkdavosi.
- Kaip reagavote gavusi geriausio metų bibliotekininko vardą?
- Man tai buvo staigmena. Nesitikėjau, bet buvo labai malonu. Kodėl išrinko mane, net nežinau. Tikriausiai daugiausia mačiausi. Dalyvavau ir suaugusiems skirtuose renginiuose, daug važinėjom po rajoną. Buvau ir pas senuosius savo vaikus, kaip aš juos vadinu, Tamošių kaime, ir Viešvilės vaikų globos namuose, daug kur. Jeigu reikia pagalbos, ką nors organizuojant, niekada neatsisakau. Tai, ką darau, darau su didele meile. Kiekvieną dieną į darbą einu kaip į šventę. Dar niekada nebuvo, kad čia ateiti būtų kančia. Man čia labai patinka – ir aplinka, ir pats darbas. O dėl šio vardo - džiaugiuosi pirmiausia dėl trijų savo pačios vaikų, jiems smagu, kad mama gerai dirba. Gerai jaučiuosi.
- Ar pritariate plačiai paplitusiai nuomone, kad kompiuteris išstumia knygų skaitymą?
- Negalėčiau pasakyti, kad vaikai mažiau skaito. Tie, kurie skaitė, tie ir skaito. Aišku, yra vaikų, kurie ateina tik prie kompiuterio pasėdėti. Kol laukia eilėje, kartais siūlau paskaityti, sako, negali prisiversti. Bet tokių nedaug, dauguma varto enciklopedijas, skaito čia pat vietoje knygas. Daug kas lemia tą vaikų skaitymą. Džiaugiuosi, kad šiandien mano pirmokas sūnus skaito. Be to, vaikai skaito bangomis - būna, mažesni skaito, po to numeta, nes ateina draugų ir linksmybių amžius, bet vėliau, keičiantis vertybėms, vėl ima knygą į rankas.
- Kokias knygas skaitote jūs pati?
- Mėgstu psichologinio pobūdžio knygas, aišku, ir grožinę literatūrą, daugiausia detektyvus. Skaitau pasakas savo vaikui. Esu skaitytoja, bet galiu drąsiai paneigti mitą, kad bibliotekininkės perskaito daugiausia knygų, nes gali tai daryti darbo vietoje. Tai netiesa, tam paprasčiausiai čia nelieka laiko.
Rekomenduojami video:
Prodáváme nejrůznější druhy léků. V nabídce mám Hypnogen, Stilnox, Zolpidem a další. E-mail: medspha...
Ruošiamasi tradicinei Jurbarko krašto šventei