G. Stoškus: jeigu nesusitvarkysime – liksime pensininkų rajonu

„Turiu ryžto, valios, supratimo, juridinės kompetencijos ir išmanau finansų bei biudžeto reikalus. Bet aš lygiai tą patį   galėčiau pasakyti ir apie savo konkurentus“, –   „Mūsų laikui“ sakė kandidatas į merus Gintaris Stoškus.

Kodėl vis dėlto Jūs siekiate rajono vadovo posto?

Kiekviena politinė partija ir jos skyrius, kuris dalyvauja rinkimuose, siekia vykdyti savo programą ir įgyvendinti išsikeltus tikslus. Mes irgi juos turime – matome būdus, ką ir kaip reikėtų daryti. Po ilgų diskusijų nusprendėme, kad kandidatuosiu aš. Ne taip paprasta gyvenime padaryti   karjeros posūkį. Jei rinkėjai būtų palankesni, tai padaryti būtų lengviau. 

Tai kodėl jūs sutikote kandidatuoti? Juk galėjote atsisakyti?

Vis tiek kažkas turi kandidatuoti iš partijos skyriaus. Buvo svarstoma, kas galėtų sėkmingiausiai pasirodyti ir kieno galimybės leistų tą karjeros posūkį padaryti.   

Tai sutikote todėl, kad kažkam reikėjo dalyvauti? Kaip dėl garbės?

Sunku pasakyti, ar daug garbės turėtum, jei tavo buvimas mero poste būtų nesėkmingas. Nesėkmės atveju, žmonių atminty išliktum kaip tas, kuris nepateisino lūkesčių, kažko nesugebėjo ir pan.

Mero atlyginimas kur kas didesnis nei eilinio Tarybos nario. Ar tai nėra priežastis?

Mano kandidatūrą nulėmė tikrai ne materialiniai dalykai. Pagrindinė priežastis yra ta, kad mūsų rajonas yra depresinis ir merdėjantis, ir jeigu mes nesusitvarkysime su darbo vietų kūrimu ir gamybos įmonių gausinimu, mes iš esmės liksime pensininkų rajonu, į kurį gal vasarą, esant palankiam klimatui, užsuks pravažiuojantys turistai.

Kaip Jūs, būdamas meru, galėtumėte tai pakeisti?

Mūsų pagrindinis programos tikslas – gamyba ir sąlygų darbo vietoms kurti sudarymas. Mes sakome, kad turizmas ir jo doktrina mūsų rajone nepasiteisina. Mes neatsisakome turizmo kaip galimybės – šią sritį reikia sustiprinti ir pertvarkyti, pasitelkiant joje dirbančius mūsų rajono verslininkus ir specialistus. Svarbu išanalizuoti galimybes ir respublikos mastu. Tačiau rezultatus galima pasiekti tik per gamybą. 

Beveik visi kandidatai tą patį sako. Kaip jūs tai padarysite?

Ar mes padarysime, aš nežinau. Mes sieksime tai padaryti. Meras yra tarybos narys, kuris išskirtinių galių neturės, bet jis gali sutelkti ir sustiprinti visą tarybą nepriklausomai nuo valdančiosios daugumos. Pirmiausia, reikia išnaudoti visą potencialą ministerijose, tam tikruose departamentuose ir žinybose.. Antra, ką mes galime pasiūlyti investuotojams? Taryba turėtų apsispręsti dėl sąlygų sudarymo šiems investuotojams. Tarybos galimybės nėra didelės, bet manau, reikia spręsti mokestinės aplinkos klausimus Tarybos kompetencijos ribose, atleidžiant investuotojus nuo mokesčių dešimčiai metų.   Trečia, neišnaudojame ambasadų, kurios veikia Vakarų Europoje, potencialo. Visos didesnės Lietuvos ambasados turi ekonominius atašė. Reikėtų su jais susitikti. Ne tik merui. Gal šioms paieškoms reikėtų nukreipti verslo ir turizmo informacijos centrą. 

Gal einate į mero rinkimus todėl, kad lengviau patektumėte į Tarybą?

Tikrai taip nėra (juokiasi). Mūsų tikslas – įgyti rinkėjų pasitikėjimą ir gauti tiek mandatų, kad galėtume formuoti naują valdančiąją daugumą.

Kiek mandatų turėtumėte gauti, kad rinkimus vadintumėte sėkmingais?

Norėtųsi daugiau nei turime dabar – turime dvi vietas. Jei gausime daugiau –   būsime patenkinti.

Pasižiūrėjus į paskutiniuosius savivaldos rinkimus matome, kad 2007 metais jūs nepatekote į Tarybą, 2011 metais – vos patekote: iš pirmos pozicijos nukritote į trečiąją. Kokias išvadas padarėte ir ką darysite, kad vėl neiškristumėte iš pirmosios vietos sąraše?

Aš nesakyčiau, kad 2011 metais patyrėme nesėkmę. Nereikia suabsoliutinti, kad jei esi pirmoje vietoje, tu būsi išrinktas. Jūs klausiate taip, lyg aš turėčiau jausti asmeninę nuoskaudą. Tu eini į rinkimus ir turi suprasti, kad gal tavo kolega sąraše surinks daugiau balsų už tave.

Kalbant apie 2007-ųjų metų rinkimus, išanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad mums pritrūko 68 balsų.   Žiūrėjome, kur reikėtų sustiprinti mūsų pozicijas ir ieškoti bendraminčių bei rėmėjų. Manau, kad išvadas padarėme.

Bet 2007 metais jūs į Tarybą ėjote su kita partija – Pilietinės demokratijos partija. Tai jūs padarėte išvadas, kad su ta partija nepavyks laimėti rinkimų, nes 2011 metais kandidatavo su kita?

Dviejų metų laikotarpyje pilietinės demokratijos partija išsiskirstė. Nebeliko narių. Išnyko iš politinės arenos. 

Ar teisingai supratau, kad jei ta partija būtų neiširusi, Jūs joje būtumėte likęs?

Taip. Gavome pasiūlymus iš kelių partijų, tačiau mes pasirinkome tęsti politinę veiklą Liaudies partijoje.

Kad jau pradėjome kalbėti apie partijas: turite didelę patirtį keičiant partijas. Buvote TSKP (Tarybų sąjungos komunistų partija), LKP (Lietuvos komunistų partija), LDDP, Darbo partijoje, Pilietinės demokratijos partijoje, o dabar mero posto siekiate nuo Lietuvos liaudies partijos? Kaip atsitiko, kad pakeitėte tiek daug partijų?

Labai nekorektiškas klausimas. Jei taip ir toliau, baigsime interviu. Visi žino, kad stojimas į TSKP buvo karjeros sumetimais. Tuo metu aš kaip tik buvau baigęs universitetą. Ir buvo iškelta sąlyga: jei nori kilti ir realizuoti save – turi stoti į partiją. Įstojau į partiją. Tada LKP atsiskyrė nuo TSKP. Aš perėjau į LKP su blaiviai mąstančia partijos dalimi. Po to ji reformavosi į LDDP. Kur jūs matote partijų keitimus, jeigu pasikeitė partijos pavadinimas? Po to kai aš pasitraukiau iš LDDP, jie reformavosi į socialdemokratus. Tuo metu aš neperėjau į socialdemokratus. Nutraukiau politinę veiklą. Kai įstojome į Darbo partiją, iš pradžių atrodė, kad veikla bus graži, tačiau R. Dragūnavičius, pradėjo proteguoti savo sūnaus (Darių Dragūnavičių, – aut. past.) dalyvavimą rinkimuose ir galbūt laikė mane galimu sūnaus konkurentas. Man tai nepatiko ir aš pasitraukiau. Tas periodas partijoje buvo trys mėnesiai. 

Kodėl pasirinkote Lietuvos liaudies partija?

Mes pasirinkome šią partiją, nes jų ideologija mums buvo artimiausia. Beje, kai kurie žmonės šioje partijoje pažįstami.

LLP programoje apie užsienio politiką: „Būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai, ir abipusiai naudingai bendradarbiauti įvairiose srityse.“ Ar pritariate šiai programinei nuostatai dabartiniame įvykių Ukrainoje fone?

Šiai formuluotei pritariu. Ar mes turime su visais kaimynais pjautis ir rietis? O kaip mes patys elgiamės su Rusija? Ar ji teroristinė valstybė?

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, taip.

Ar D.Grybauskaitė pasaulio ašis? Ar Prezidentas neklystantis? Ar pasaulis pasakė tai? Ar pasakė Amerika? Gal reikėtų vadovautis velionio Prancūzijos prezidento žodžiais, kad kai kada reikia liežuvį palaikyti už dantų. Tai atsisakykime naftos ir dujų. Juk iš rusų perkame. Mes patys lenkų problemos neišsisprendžiame. Mano požiūris toks, kad reikia su visais kaimynais gyventi draugiškai.   Net ir pati trapiausia taika geriau už bet kokį karą. Su Rusija reikia ieškoti kompromiso, kad pasibaigtų konfliktas, kuris vyksta Ukrainoje.

Ką pažadėsite Jurbarko krašto gyventojams – kas ir kodėl bus geriau, jei meru būsite išrinktas Jūs?

Visi sprendimai bus priimti viešai, skaidriai ir atvirai. Ar mano, kaip Tarybos nario veikla, šiandien to neįrodo? Man atrodo, kad įrodo.

Sakėte, kad norite vykdyti partijos programą. Kokie Jūsų rinkiminės programos pagrindiniai akcentai?

Reikėtų peržiūrėti seniūnijų modelį. Dabar pas mus viskas centralizuota centriniame lygmenyje. Galbūt keletą funkcijų nuleiskime žemyn, atitinkamai spręskime rajono biudžeto formavimą, kad seniūnija gautų finansavimą ir galėtų sėkmingai atlikti tas funkcijas. Turime spręsti klausimą dėl bendruomenės stiprinimo Jurbarke. Jurbarko mieste neturime bendruomenės. Turime įgyvendinti efektyvias antikorupcines priemones. Mano iniciatyva, viešųjų pirkimų tarnyba patikrino 2012 metų savivaldybės pirkimus. Iš visų patikrintų tik du pripažinti be pažeidimų. Visi kiti su pažeidimais. Akivaizdu, kad šioje srityje kažkas negerai.   Jei pažiūrėsime konkursus, kurie pas mus vyksta, jei yra įtarimų, kad sąlygos nustatomos taip, kad laimėtų kai kurie konkurso dalyviai, tai reikia išgyvendinti.

Esate Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas. Jūsų organizacija vienija 37 verslininkus. Kokios yra pagrindinės rajono verslininkų problemos ir kodėl?

Problemos tokios, kad mūsų mieste veikia labai nedidelės įmonės. Jei rajone registruotų 500 įmonių, tai verslo srityje dirba apie 300 įmonių. Pusė jų – turinčios iki 4 darbuotojų. Mažų įmonių problema, kurios dirba gamybos srityje, – viešieji pirkimai. Kad jie būtų skaidrūs, sąžiningai vyktų, kad galėtų dalyvauti, o nebūtų iškeltos sąlygos, kad jie išeliminuojami. Čia savivaldybės problema, kuri diktuoja sąlygas. Maža rajono gyventojų perkamoji galia. 2013 metais SADM duomenimis vidutinis Jurbarko rajono apdraustųjų atlyginimas – 1509 Lt. Dėl prastos ekonominės padėties Jurbarko rajone, verslininkai nesiryžta kurti naujų darbo vietų, nes susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Tad reikalingas proveržis gamybos srityje.

Kodėl   Jurbarko krašto rinkėjai noriau balsuoja už K. Jurevičių, „Dainių“ kiaulių komplekso savininką, o ne už Jus, kovojantį su Juo dėl kiaulių komplekso skleidžiamo kvapo?  

Jei pasižiūrėtume praėjusių rinkimų reitingavimo rezultatus, jei neklystu, jis surinko mažiau balsų už mane (taip nėra: K. Jurevičius gavo 523, o G. Stoškus – 422, - aut. past.). K. Jurevičius 2011 metų žiemą turi finansinę galimybę nusiųsti traktoriuką nuvalyti kelius savo sąskaita. Didelis dalykas. Jis turi galimybę pasiūlyti darbo vietą. Pas jį dirba 130 darbuotojų. Paskaičiuokite, jei balsuos tie darbuotojai ir jų šeimos nariai, jis iš karto turės pranašumą. Aš turiu mažiau darbuotojų.. 

Kas bus, jei nepateksite net į Tarybą? Ar net neturite tokių minčių, kad taip gali nutikti?

Yra tokių minčių. Viskas priklauso nuo rinkėjų. Nieko nebus. Tai nelaikyčiau nesėkme. Jei eini į rinkimus, turi nusiteikti, kad rinkėjo valia gali būti vienokia, ar kitokia. Neišrinkimą į Tarybą   reikėtų vertinti kaip rinkėjų lūkesčių nepatenkinimą. Tačiau ateityje vėl galima bandyti. Bet ar vien tik buvimas Tarybos nariu suteikia galimybę dalyvauti aktyvioje veikloje? Šitiek galimybių, šitiek visuomeninių organizacijų ir asociacijų!

Tai gal ir mero rinkimuose jūs nusiteikęs dalyvauti, bet nelaimėti?

Kodėl? Turiu ryžto, valios, supratimo, juridinės kompetencijos, išmanau finansų ir biudžeto reikalus. Tą patį   galėčiau pasakyti ir apie savo konkurentus, kuriuos beveik visus pažįstu. Kiekvienas iš kandidatų vertas tapti rajono meru. Visiems linkiu sėkmės.

Interviu su kandidatu į mero postą skaitykite kitame laikraščio numeryje.Interviu rengiami redakcijos iniciatyva.