Egidijus Mikšta: dabartinę policijos situaciją nuspėjome gerokai anksčiau
Spalio 2-oji – Angelų sargų arba Policijos diena. Šių dienų Lietuvos policijos sistemos realijos nedžiugina – mažas finansavimas, pareigūnų stygius, prastos darbo sąlygos, motyvacijos stoka - vis dažniau veda visuomenę į nepasitikėjimą policijos institucija, policijos sistemos kaltinimus neveiksnumu, nesugebėjimu užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo.
Policijos dienos išvakarėse pakalbintas buvęs ilgametis Jurbarko policijos komisariato pareigūnas, išėjęs į užtarnautą pensiją, šiuo metu einantis Veliuonos seniūnijos seniūno pareigas Egidijus Mikšta sakė, kad tokią situaciją jis ir kiti kolegos prognozavo žymiai anksčiau. Tačiau buvęs pareigūnas tiki, kad situacija gerės, tad po tam tikro laiko Angelų sargų dieną sutiksime su žymiai optimistiškesnėmis nuotaikomis.
KELIAS Į POLICIJĄ
Egidijus Mikšta yra kilęs iš Raudonės sen., Pasnietalio k. Dar būdamas vaikas su tėvais persikėlė į Klausučius, kur gyvena iki šiol. Pagal išsilavinimą Egidijus yra miškininkas, niekada, net vaikystėje, nesvajojęs tapti policininku. O ir jo šeimoje nėra policininkų, todėl tokio postūmio, kai tą pačią profesiją renkasi karta iš kartos, nebuvo. Egidijus, baigęs mokslus technikume, kurį laiką dirbo kolūkyje, tačiau Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpis jaunuoliams atvėrė kitus kelius. Kaip sakė Egidijus, tuo metu jaunuoliai, „bėgdami“ nuo buvusios tarybų armijos ėjo arba į policiją, arba į krašto apsaugą. Egidijus ir dar keletas draugų nusprendė rinktis policininko profesiją, tačiau į šią sritį pateko tik jis vienas, nes visi kiti draugai neatitiko sveikatos reikalavimų. Taip Egidijus tarnybą policijoje pasirinko laikinai, tikėdamasis ramesnių laikų. Tačiau, kaip pats sakė, nėra nieko pastovesnio už laikiną. „Taip laikinai ir prabėgo tie 20 metų policijoje“, - sakė buvęs pareigūnas.
Egidijus Mikšta tarnybą pradėjo Seredžiuje, kai buvo paskirtas šios apylinkės inspektoriumi. Čia išdirbo 6 metus. Buvęs pareigūnas prisimena nelengvą darbo pradžią. Pirmi pareigūno darbo metai buvo be didelių nusikaltimų, nesklandumų kildavo tik byrant kolūkiams dalinantis turtą. „Jei paskelbė, kad rytoj už pajus bus dalinamos kiaulės, žinok, atvažiavęs rasi kraujo klaną ir trūks kažkiek kiaulių, bus viskas išvogta, išnešta“, - prisiminė Egidijus. Vėliau, kuriantis nepriklausomai valstybei, buvo nekontroliuojama situacija, gausybė plėšimų. „Neramūs laikai tada buvo, žmonės bijojo išeiti iš namų, nors jų kieme atvykę čigonai iš Kauno skersdavo kiaules, šaudydavo. Seredžiuje net pats „mafijos galva” buvo įsikūręs, tad dažnas reiškinys buvo piniginių santykių aiškinimasis ginklu“, - pasakojo to meto įvykiuose dalyvavęs apylinkės inspektorius. Seredžiuje būta visokio plauko nusikaltėlių, kuriuos sugaudyti buvo labai sunku. Šiuo metu Seredžiuje esančią ir jau neveikiančią V. Bendziaus degalinę, kuri tuo metu tarp nusikaltėlių buvo labai populiari, kaukėti banditai apiplėšdavo ne kartą per metus. Maždaug 1998 m. atėjo lengvesnio atokvėpio metas, tuo metu didžiųjų nusikaltimų skaičius sumažėjo.
Dirbdamas apylinkės inspektoriumi Egidijus pajuto, kad gali savo profesinę patirtį perteikti ir kitur. Sulaukęs pasiūlymų pereiti dirbti į Kauną, į kriminalinę policiją, įkalbėtas Jurbarko policijos komisariato komisaro A. Šimelionio, visgi liko čia. Dar dirbant apylinkės inspektoriumi teko būti ir kriminalistu, mat įvykus nusikaltimui ne taip paprasta būdavo išsikviesti kriminalistus iš Jurbarko, jie ne visada atvažiuodavo.
Išėjus dirbti į kriminalinę policiją, šešerius metus išdirbus Seredžiaus apylinkėje, ten pat ir liko, tik gavo kitas - kriminalinės policijos operatyvinio darbuotojo pareigas, o prie Seredžiaus apylinkės dar buvo pridėtos Juodaičių ir Veliuonos teritorijos. „Dalis žmonių, net ir išėjus į pensiją, dar vis nesuprasdavo, kad aš jau ne apylinkės inspektorius. Vis tiek eidavo į namus, kreipdavosi dėl visokiausių įvykių“, - linksmai pasakojo buvęs pareigūnas.
Paklaustas, ar kriminalisto darbas buvo įdomesnis, Egidijus sakė: „Darbas kriminalinėje policijoje leido susidurti su didesniais nusikaltimais ir nusikaltėliais. Tuo tarpu apylinkės inspektorius dalyvauja daugiau sprendžiant buitinius konfliktus, gaudo chuliganus, sprendžia kaimynų ginčus ir panašiai“.
KEITĖSI SITUACIJA
Anksčiau situacija ir darbo sąlygos buvo visai kitokios. Egidijus prisimena laikus, kai dar dirbo apylinkės inspektoriumi. Tada nebuvo mobiliųjų telefonų ar operatyvinių grupių. „Būdavo, kad savaitgalį pas tėvus eidavau, tai paskambindavau ir informuodavau, jog ieškotų kitu numeriu“, - pasakojo Egidijus. Nebūdavo nei šeštadienio, nei sekmadienio, nei švenčių dienų, - jei kažkas nutikdavo Seredžiaus seniūnijoje, tai ir tekdavo važiuoti. Dar dabar buvęs pareigūnas prisimena įvykį, kai Naujųjų metų rytą teko važiuoti pavogtų vištų ieškoti. Tai vienas iš įsimintinų atvejų - pasirodo, kad ir Naujųjų metų naktį vagys nemiega.
Paklaustas apie šių dienų policijos sistemą, buvęs pareigūnas Egidijus Mikšta sako, kad situaciją, kurioje atsidūrė Lietuvos policija, jis ir jo kolegos prognozavo žymiai anksčiau, nes buvo sudarytos tokios sąlygos, kad viskas eitų blogyn. „Mes visi prognozavome, kad finansavimas mažinamas, visa situacija yra bloginama, išeina žmonės“, - nedžiugias praeities prognozes ir dabarties realijas prisimena jis.
Buvęs pareigūnas prisimena ir geresnius laikus, kada policija buvo ne taip pamiršta, atkuriama, tai vyko maždaug apie 2005-uosius metus. Tada nemažai policijos pareigūnų tarnybinius automobilius gavo ir kuro netrūko, ir galimybės kitos buvo. Egidijus prisimena ir pats tuo metu gavęs naują visureigį, tokių dar keletas ir šiomis dienomis važinėja Jurbarko rajono keliais. „Tačiau atėjo laikai, kada turėjome naujas mašinas, bet neturėjome kuro. Turėjome prašyti, kad jo kas įpiltų. Į senesnes mašinas ir tie patys apvogti ūkininkai įpildavo, o kurie turėjo naujas mašinas, važinėjo ir savo lėšomis. Visko buvo“, - pasakojo Egidijus. Ši situaciją privertė dalį policijos pareigūnų išeiti iš darbo. „Todėl daugiau kaip pusė pareigūnų išbėgiojo, nes reikėjo daugiau kaip pusę algos atiduoti, kad galėtum dirbti“, - apie policijos darbo sunkumus pasakojo Egidijus.
Anot jo, todėl ir susidarė tokia sudėtinga situacija, dabar vėl reikės iš naujo viską kurti, priimti naujus darbuotojus. Turės praeiti laiko, kol jie išmoks, perims patirtį, kad galėtų gerai dirbti. Anot Egidijaus, kai kažkas naujo įdiegiama, tik po kurio laiko pasimato rezultatas. Lygiai taip pat niekas greitai nesugriūna – mažėjo žmonių, mažėjo pareigūnų motyvacija. „Būta situacijų, kada sėdi kabinete ir galvoji... važiuoti į įvykį ar nevažiuoti. Tada sprendi - jei šiandien nuvažiuosiu, tai už ką rytoj nuvyksiu. Todėl ir nusitęsia terminai. Vienaip yra, kada įvykį tiri karštomis pėdomis, kitaip, kai nuvažiuoji po savaitės“, - pasakojo Egidijus. Jis mintyse kritikuoja ir tą situaciją, kad šiuo metu atsirado operatyvinės grupės, kurios važiuoja į įvykio vietą. Pasak jo, iš vienos pusės tai yra gerai, nes nereikia kriminalistams į įvykius važiuoti dieną, tačiau blogoji pusė ta, kad kriminalistui daug svarbiau, kai jis pats gali dalyvauti tiriant įvykį, nei gauti jau surinktą medžiagą. Anot Egidijaus, tai tyrimą apsunkina ir nukenčia jo eiga.
Paklaustas, kodėl policijos pareigūnai, vos tik sulaukę tarnybos pensijos, skuba išeiti į atsargą, sako: „Geriau išeit sulaukus pensijos, nei likt, nes dirbant policijoje visada yra įtampa. Visada pats balansuoji ant ribos. Sulaukęs pensijos, ne vienas dairosi kur išeiti, nes gali nutikti taip, kad išeisi ir be pensijos, ir be nieko. Todėl niekas nenori tempti“.
Egidijus Mikšta turi du sūnus, tačiau kaip tėvas, ilgus metus „ragavęs“ policijos pareigūno darbo, nenorėtų, kad jo sūnūs pasirinktų šią profesiją. Paklaustas kodėl, buvęs pareigūnas atsako, kad šis darbas yra nedėkingas. Bet kuriuo atveju, visada bus nusiteikusių priešiškai. Ar nusikaltėlis bus pagautas, ar nepagautas, viena ar kita pusė bus nepatenkinta policijos darbu.
KELIAS Į SENIŪNIJĄ
Egidijus Mikšta, vidaus tarnyboje sėkmingai išdirbęs 20 metų ir keletą mėnesių, išėjo į užtarnautą pensiją, tačiau nenutolo nuo žmonių ir juos slegiančių problemų. Dar ir dabar, dirbant Veliuonos seniūnijos seniūnu, ateina žmonių prašyti pagalbos dėl įvairiausių nusikaltimų.
Dirbdamas Seredžiuje visą laiką praleido šioje seniūnijoje, todėl išmanė ne tik savo darbo specifiką, bet ir artimai susipažino su seniūnijos darbuotojais, jų darbo specifika. 2011 metais netikėtai sužinojo, kad toje pačioje seniūnijoje planuojama laisva seniūno pavaduotojo darbo vieta. Paragintas aplinkinių Egidijus kibo į mokslus - ruošėsi konkursui. Belaukiant tos vietos, buvo paskelbtas konkursas užimti Veliuonos seniūno pareigas. Pamėgino laimę ten, norėdamas pasižiūrėti, kaip vyksta konkursas. Ir jam nusišypsojo laimė – nuo 2011 metų Egidijus Mikšta eina Veliuonos seniūno pareigas.
Paklaustas, kuris darbas labiau jam prie širdies, Egidijus atsakė, kad liko tas pats darbas su žmonėmis. Dirbant kriminalistinį operatyvinį darbą buvo mažiau viešumos, galėjai dirbti nematomai ir tik parodyti darbo rezultatus. Seniūnas yra visur matomas ir tos viešumos kur kas daugiau. „Policijos pareigūno darbas - tai jau istorija, naujame darbe teks viską įrodyti iš naujo“, - sakė neseniai seniūno pareigas pradėjęs eiti Egidijus Mikšta.
„Policininko darbas yra policininko – tu visada esi policininkas”, - sakė buvęs pareigūnas, dabartinis Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta. Jis įsitikinęs, kad situacija policijoje gerės, tačiau ne tą pačią dieną, kai padidins finansavimą, algas ar kuro normas. Tą pačią dieną taip neatsitiks, reikia kantrybės. Užbaigdamas pokalbį Egidijus Mišta savo buvusiems kolegoms šiame nelengvame darbe palinkėjo sėkmės ir kantrybės.
Egidijus Mikšta yra kilęs iš Raudonės sen., Pasnietalio k. Dar būdamas vaikas su tėvais persikėlė į Klausučius, kur gyvena iki šiol. Pagal išsilavinimą Egidijus yra miškininkas, niekada, net vaikystėje, nesvajojęs tapti policininku. O ir jo šeimoje nėra policininkų, todėl tokio postūmio, kai tą pačią profesiją renkasi karta iš kartos, nebuvo. Egidijus, baigęs mokslus technikume, kurį laiką dirbo kolūkyje, tačiau Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpis jaunuoliams atvėrė kitus kelius. Kaip sakė Egidijus, tuo metu jaunuoliai, „bėgdami“ nuo buvusios tarybų armijos ėjo arba į policiją, arba į krašto apsaugą. Egidijus ir dar keletas draugų nusprendė rinktis policininko profesiją, tačiau į šią sritį pateko tik jis vienas, nes visi kiti draugai neatitiko sveikatos reikalavimų. Taip Egidijus tarnybą policijoje pasirinko laikinai, tikėdamasis ramesnių laikų. Tačiau, kaip pats sakė, nėra nieko pastovesnio už laikiną. „Taip laikinai ir prabėgo tie 20 metų policijoje“, - sakė buvęs pareigūnas.
Egidijus Mikšta tarnybą pradėjo Seredžiuje, kai buvo paskirtas šios apylinkės inspektoriumi. Čia išdirbo 6 metus. Buvęs pareigūnas prisimena nelengvą darbo pradžią. Pirmi pareigūno darbo metai buvo be didelių nusikaltimų, nesklandumų kildavo tik byrant kolūkiams dalinantis turtą. „Jei paskelbė, kad rytoj už pajus bus dalinamos kiaulės, žinok, atvažiavęs rasi kraujo klaną ir trūks kažkiek kiaulių, bus viskas išvogta, išnešta“, - prisiminė Egidijus. Vėliau, kuriantis nepriklausomai valstybei, buvo nekontroliuojama situacija, gausybė plėšimų. „Neramūs laikai tada buvo, žmonės bijojo išeiti iš namų, nors jų kieme atvykę čigonai iš Kauno skersdavo kiaules, šaudydavo. Seredžiuje net pats „mafijos galva” buvo įsikūręs, tad dažnas reiškinys buvo piniginių santykių aiškinimasis ginklu“, - pasakojo to meto įvykiuose dalyvavęs apylinkės inspektorius. Seredžiuje būta visokio plauko nusikaltėlių, kuriuos sugaudyti buvo labai sunku. Šiuo metu Seredžiuje esančią ir jau neveikiančią V. Bendziaus degalinę, kuri tuo metu tarp nusikaltėlių buvo labai populiari, kaukėti banditai apiplėšdavo ne kartą per metus. Maždaug 1998 m. atėjo lengvesnio atokvėpio metas, tuo metu didžiųjų nusikaltimų skaičius sumažėjo.
Dirbdamas apylinkės inspektoriumi Egidijus pajuto, kad gali savo profesinę patirtį perteikti ir kitur. Sulaukęs pasiūlymų pereiti dirbti į Kauną, į kriminalinę policiją, įkalbėtas Jurbarko policijos komisariato komisaro A. Šimelionio, visgi liko čia. Dar dirbant apylinkės inspektoriumi teko būti ir kriminalistu, mat įvykus nusikaltimui ne taip paprasta būdavo išsikviesti kriminalistus iš Jurbarko, jie ne visada atvažiuodavo.
Išėjus dirbti į kriminalinę policiją, šešerius metus išdirbus Seredžiaus apylinkėje, ten pat ir liko, tik gavo kitas - kriminalinės policijos operatyvinio darbuotojo pareigas, o prie Seredžiaus apylinkės dar buvo pridėtos Juodaičių ir Veliuonos teritorijos. „Dalis žmonių, net ir išėjus į pensiją, dar vis nesuprasdavo, kad aš jau ne apylinkės inspektorius. Vis tiek eidavo į namus, kreipdavosi dėl visokiausių įvykių“, - linksmai pasakojo buvęs pareigūnas.
Paklaustas, ar kriminalisto darbas buvo įdomesnis, Egidijus sakė: „Darbas kriminalinėje policijoje leido susidurti su didesniais nusikaltimais ir nusikaltėliais. Tuo tarpu apylinkės inspektorius dalyvauja daugiau sprendžiant buitinius konfliktus, gaudo chuliganus, sprendžia kaimynų ginčus ir panašiai“.
KEITĖSI SITUACIJA
Anksčiau situacija ir darbo sąlygos buvo visai kitokios. Egidijus prisimena laikus, kai dar dirbo apylinkės inspektoriumi. Tada nebuvo mobiliųjų telefonų ar operatyvinių grupių. „Būdavo, kad savaitgalį pas tėvus eidavau, tai paskambindavau ir informuodavau, jog ieškotų kitu numeriu“, - pasakojo Egidijus. Nebūdavo nei šeštadienio, nei sekmadienio, nei švenčių dienų, - jei kažkas nutikdavo Seredžiaus seniūnijoje, tai ir tekdavo važiuoti. Dar dabar buvęs pareigūnas prisimena įvykį, kai Naujųjų metų rytą teko važiuoti pavogtų vištų ieškoti. Tai vienas iš įsimintinų atvejų - pasirodo, kad ir Naujųjų metų naktį vagys nemiega.
Paklaustas apie šių dienų policijos sistemą, buvęs pareigūnas Egidijus Mikšta sako, kad situaciją, kurioje atsidūrė Lietuvos policija, jis ir jo kolegos prognozavo žymiai anksčiau, nes buvo sudarytos tokios sąlygos, kad viskas eitų blogyn. „Mes visi prognozavome, kad finansavimas mažinamas, visa situacija yra bloginama, išeina žmonės“, - nedžiugias praeities prognozes ir dabarties realijas prisimena jis.
Buvęs pareigūnas prisimena ir geresnius laikus, kada policija buvo ne taip pamiršta, atkuriama, tai vyko maždaug apie 2005-uosius metus. Tada nemažai policijos pareigūnų tarnybinius automobilius gavo ir kuro netrūko, ir galimybės kitos buvo. Egidijus prisimena ir pats tuo metu gavęs naują visureigį, tokių dar keletas ir šiomis dienomis važinėja Jurbarko rajono keliais. „Tačiau atėjo laikai, kada turėjome naujas mašinas, bet neturėjome kuro. Turėjome prašyti, kad jo kas įpiltų. Į senesnes mašinas ir tie patys apvogti ūkininkai įpildavo, o kurie turėjo naujas mašinas, važinėjo ir savo lėšomis. Visko buvo“, - pasakojo Egidijus. Ši situaciją privertė dalį policijos pareigūnų išeiti iš darbo. „Todėl daugiau kaip pusė pareigūnų išbėgiojo, nes reikėjo daugiau kaip pusę algos atiduoti, kad galėtum dirbti“, - apie policijos darbo sunkumus pasakojo Egidijus.
Anot jo, todėl ir susidarė tokia sudėtinga situacija, dabar vėl reikės iš naujo viską kurti, priimti naujus darbuotojus. Turės praeiti laiko, kol jie išmoks, perims patirtį, kad galėtų gerai dirbti. Anot Egidijaus, kai kažkas naujo įdiegiama, tik po kurio laiko pasimato rezultatas. Lygiai taip pat niekas greitai nesugriūna – mažėjo žmonių, mažėjo pareigūnų motyvacija. „Būta situacijų, kada sėdi kabinete ir galvoji... važiuoti į įvykį ar nevažiuoti. Tada sprendi - jei šiandien nuvažiuosiu, tai už ką rytoj nuvyksiu. Todėl ir nusitęsia terminai. Vienaip yra, kada įvykį tiri karštomis pėdomis, kitaip, kai nuvažiuoji po savaitės“, - pasakojo Egidijus. Jis mintyse kritikuoja ir tą situaciją, kad šiuo metu atsirado operatyvinės grupės, kurios važiuoja į įvykio vietą. Pasak jo, iš vienos pusės tai yra gerai, nes nereikia kriminalistams į įvykius važiuoti dieną, tačiau blogoji pusė ta, kad kriminalistui daug svarbiau, kai jis pats gali dalyvauti tiriant įvykį, nei gauti jau surinktą medžiagą. Anot Egidijaus, tai tyrimą apsunkina ir nukenčia jo eiga.
Paklaustas, kodėl policijos pareigūnai, vos tik sulaukę tarnybos pensijos, skuba išeiti į atsargą, sako: „Geriau išeit sulaukus pensijos, nei likt, nes dirbant policijoje visada yra įtampa. Visada pats balansuoji ant ribos. Sulaukęs pensijos, ne vienas dairosi kur išeiti, nes gali nutikti taip, kad išeisi ir be pensijos, ir be nieko. Todėl niekas nenori tempti“.
Egidijus Mikšta turi du sūnus, tačiau kaip tėvas, ilgus metus „ragavęs“ policijos pareigūno darbo, nenorėtų, kad jo sūnūs pasirinktų šią profesiją. Paklaustas kodėl, buvęs pareigūnas atsako, kad šis darbas yra nedėkingas. Bet kuriuo atveju, visada bus nusiteikusių priešiškai. Ar nusikaltėlis bus pagautas, ar nepagautas, viena ar kita pusė bus nepatenkinta policijos darbu.
KELIAS Į SENIŪNIJĄ
Egidijus Mikšta, vidaus tarnyboje sėkmingai išdirbęs 20 metų ir keletą mėnesių, išėjo į užtarnautą pensiją, tačiau nenutolo nuo žmonių ir juos slegiančių problemų. Dar ir dabar, dirbant Veliuonos seniūnijos seniūnu, ateina žmonių prašyti pagalbos dėl įvairiausių nusikaltimų.
Dirbdamas Seredžiuje visą laiką praleido šioje seniūnijoje, todėl išmanė ne tik savo darbo specifiką, bet ir artimai susipažino su seniūnijos darbuotojais, jų darbo specifika. 2011 metais netikėtai sužinojo, kad toje pačioje seniūnijoje planuojama laisva seniūno pavaduotojo darbo vieta. Paragintas aplinkinių Egidijus kibo į mokslus - ruošėsi konkursui. Belaukiant tos vietos, buvo paskelbtas konkursas užimti Veliuonos seniūno pareigas. Pamėgino laimę ten, norėdamas pasižiūrėti, kaip vyksta konkursas. Ir jam nusišypsojo laimė – nuo 2011 metų Egidijus Mikšta eina Veliuonos seniūno pareigas.
Paklaustas, kuris darbas labiau jam prie širdies, Egidijus atsakė, kad liko tas pats darbas su žmonėmis. Dirbant kriminalistinį operatyvinį darbą buvo mažiau viešumos, galėjai dirbti nematomai ir tik parodyti darbo rezultatus. Seniūnas yra visur matomas ir tos viešumos kur kas daugiau. „Policijos pareigūno darbas - tai jau istorija, naujame darbe teks viską įrodyti iš naujo“, - sakė neseniai seniūno pareigas pradėjęs eiti Egidijus Mikšta.
„Policininko darbas yra policininko – tu visada esi policininkas”, - sakė buvęs pareigūnas, dabartinis Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta. Jis įsitikinęs, kad situacija policijoje gerės, tačiau ne tą pačią dieną, kai padidins finansavimą, algas ar kuro normas. Tą pačią dieną taip neatsitiks, reikia kantrybės. Užbaigdamas pokalbį Egidijus Mišta savo buvusiems kolegoms šiame nelengvame darbe palinkėjo sėkmės ir kantrybės.
Rekomenduojami video:
Prodáváme nejrůznější druhy léků. V nabídce mám Hypnogen, Stilnox, Zolpidem a další. E-mail: medspha...
Ruošiamasi tradicinei Jurbarko krašto šventei