Didžiulis troškimas tapti aktore sujaukė planus studijuoti mediciną

Jurbarkas gali didžiuotis kūrybingu, iniciatyviu ir talentingu jaunimu. Buvusi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinė Samanta Pinaitytė – vienas iš geriausių to pavyzdžių.

Įveikusi didžiules atrankas mergina įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur iš 200 kandidatų pateko tarp 20-ties geriausiųjų. „Pagaliau darysiu tai, ką tikrai mėgstu, ką tikrai myliu ir ko tikrai noriu“, - sakė būsima aktorė.

Milžiniškas troškimas tapti aktore sujaukė merginos planus studijuoti mediciną. To labiausiai troško Samantos tėvai. „Vaidyba visada buvo mano širdyje. Viskas prasidėjo nuo teatro režisierės Agnės Banytės apsilankymo gimnazijoje. Tuo metu ji kvietė mokinius burtis į teatrą, taigi pagalvojau, kad būtų visai smagu prisijungti. Režisierė A. Banytė statė Konstantino Glinskio teatro jaunimo studijos spektaklį „Būti paaugliu“, kuriame gavau vieną iš pagrindinių vaidmenų. Po vaidinimo susitikau su vadove, kuri man ir pakišo mintį studijuoti vaidybą. Po jos padrąsinimo supratau, kad visgi reikia pabandyti. Tuo metu nusprendžiau tapti aktore.. Štai taip ir atsitiko“, - pasakojo mergina.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pagrindiniuose rūmuose Vilniuje vyko net keturi atrankų turai. Kiekviename iš jų kandidatai turėjo atlikti paskirtas užduotis, kurioms jie turėjo pasiruošti iš anksto. „Laukti savo eilės, kol kiekvienas galėsime pademonstruoti savo sugebėjimus, reikėjo labai ilgai. Buvome kviečiami abėcėlės tvarka, tačiau nė vienas nežinojome, ar visi kandidatai pasirodys, ar būsime pakviesti ankščiau. Savo eilės laukėme nuo ankstyvo ryto iki  vėlaus vakaro. Pirmajame atrankos ture dalyvavo apie 200 kandidatų, todėl tęsėsi ilgos eilės. Laukimas buvo begalo sunkus. Nė vienas iš mūsų nežinojome, kas mūsų laukia“, - įspūdžiais apie atrankas dalijosi mergina.

Pasak Samantos, pirmoji atrankos diena jai buvo baisiausia. Dalyvių skaičius didelis ir nežinia, ką kiekvienas iš jų sugeba. „Šis turas vyko dvi dienas. Aš atrankoje dalyvavau antrąją dieną. Užduotis jau žinojome iš anksto (buvo paskelbtos prieš du ar tris mėnesius). Mintinai reikėjo išmokti pasakėčią, du prozos kūrinius ir dainas. Visus kūrinius buvo galima pasirinkti pačiai. Tad rinkausi tokius, kurių pagalba galėčiau atskleisti save“, - sakė Samanta. Ji pasirinko šiuos prozos kūrinius -  V. Ivanovos „Prašome dėmesio“ ir G. Grajausko „Lietuviai“. Merginos teigimu, labiausiai ji bijojo dainavimo, tačiau, kaip pati sakė, viskas pasisekė puikiai. Ji atliko vieną lietuvių liaudies dainą ir ,,Liūdnų slibinų‘‘ dainą „Jeigu aš būčiau vyras“. Pirmajame atrankos ture dalyvavo apie 200 kandidatų, o į antrąjį pateko tik 100, tarp kurių buvo ir Samanta. „Galbūt pusvalandį prasėdėjau ant laiptų laukdama, kada bus iškabinti sąrašai. Kai juos iškabino, visa tiesiog nutirpau. Visi dalyviai puolė klykdami prie sąrašų, o aš galvoju: ,,dar pasėdėsiu‘‘. Galų gale nuėjau ir pamačiau, kad juose yra ir mano pavardė. Vėl nuėjau prie tų pačių laiptų ir galvoju: ,,bet ten juk mano pavardė‘‘. Tada dar kartą nuėjau įsitikinti, ar ten tikrai parašyta mano pavardė. Žiūriu - tikrai mano. Galų gale nuėjau prie savo draugės ir paprašiau, kad ji dar kartą nueitų pažiūrėti. Buvo tiesiog sunku patikėti“, - pasakojo Samanta.

Antrajame ture dalyvių laukė monoetiudai. Kiekvienas turėjo suvaidinti pasirinktą situaciją iš savo asmeninio gyvenimo. Samanta pasirinko net du. Vieną ganėtinai liūdną, kitą – komišką. Ir visa tai tam, kad komisija galėtų pamatyti ją skirtingose situacijose. Dar viena užduotis, kuri laukė antrajame ture – šokis. „Mano šokis pareikalavo daug energijos, niekada nebuvau mėgėja šokti. Stengiausi rinktis kuo įdomesnę muziką, tokią, kurios dar niekas nebūtų girdėjęs. Tai buvo vienas iš šiuolaikinių šokių“, - pasakojo mergina. Visi Samantos pasirodymai komisijai paliko įspūdį ir ji pateko į trečiąjį atrankos turą kartu su kitais 50-dešimt dalyvių.

Trečiajame ture pasirodymai vyko grupelėse po 6 asmenis. Užduoties metu dalyviai parodė, kaip jie sugeba judėti scenoje ir jausti ritmiką. Samantai teko odontologės vaidmuo, o visa scena buvo jos kabinetas. O štai kitam dalyviui teko vaidinti, kad jis dirba autoservise. Abu aktoriai turėjo apginti savo sferas į diskusiją įsitraukiant kitiems grupelės nariams. Šioje atrankoje taip pat viskas pavyko sklandžiai.

Į ketvirtąjį atrankos etapą pateko tik 40 dalyvių. Jame visų laukė pokalbis su komisijos nariais. Vieniems dalyviams komisija liepė atlikti tam tikras užduotis, kitiems uždavinėjo įvairius klausimus. „Kas antra mergina išbėgdavo verkdama. Atsimenu, kaip viena išbėga, puola ant žemės ir kūkčiodama verkia, kita irgi išbėga verkdama. Man pasidarė labai įdomu, ar aš sugebėsiu atlaikyti pokalbį su komisijos nariais. Tačiau nuėjau ir manęs paklausė tik tiek: kiek aš tikiuosi gauti iš lietuvių kalbos egzamino ir kiek gavau iš anglų kalbos egzamino. Daugiau jie manęs nieko neklausė ir leido ką nors papasakoti apie save. Na ir pradėjau pasakoti apie viską (juokiasi): apie mokyklą, apie egzaminus... Kas man tik šovė į galvą. Užtrukau gal apie 20 min.“, - sakė mergina.

Samantai pasisekė ir šioje atrankoje. Iš 40 dalyvių buvo atrinkti 30 laimingųjų (15 merginų ir 15 vaikinų), tuomet reikėjo sulaukti tik egzaminų rezultatų, kad viskas būtų aišku. Paaiškėjus rezultatams iš 30 atrinktųjų atkrito dar 10. Iš likusiųjų 20 į valstybės finansuojamas studijų vietas pateko 11, visi kiti į nefinansuojamas. Samantai vėl pasisekė. Mergina įstojo į finansuojamąją.

„Tikiuosi, kad komisijai aš patikau tokia, kokia esu iš tikrųjų. Šios studijos yra labai sunkios. Kad galėtum tai daryti, to turi norėti visu 100 procentų. Ir aš pasiruošusi. Netikiu, kad kas nors galėtų mane sustabdyti. Dabar esu kupina jėgų ir entuziazmo. Kai žinau, kad įveikiau visas atrankas, atsirado dar didesnis noras“, - džiūgavo mergina.

Išpopuliarėti ir būti garsia nėra didžiausias merginos tikslas. Ji tiesiog nori vaidinti žmonėms, kurie ateitų į jos spektaklius ir suprastų pagrindinę vaidinimų mintį. ,,Noriu, kad jie būtų prasmingi ir su giliomis mintimis.“

Režisierius Jonas Vaitkus jau ir namų darbų jauniesiems aktoriams spėjo užduoti - perskaityti A. Šveicerio knygą „Kultūra ir etika“, parašyti dosjė ir kiekvieną dieną šokinėti per virvutę: ištvermei stiprinti.

Labai daug žmonių palaikė Samantą. Kaip pasakojo pati mergina, tai buvo kažkas nuostabaus. Ji niekada negalvojo, kad iš visų sulauks tiek palaikymo. „Esu labai dėkinga savo tėveliams Sonatai ir Arūnui, draugams, buvusiai vadovei A. Banytei ir net savo pradinių klasių mokytojai Vilijai Levgardienei, kuri dar pirmoje klasėje pamatė mano aktorinius sugebėjimus“, - sakė mergina.

Būtent šiais padėkos žodžiais ir baigėme pokalbį su Samanta. Tikimės, kad mergina pasieks savo užsibrėžtą tikslą: taps gera aktore ir garsins Lietuvą.