Daugiavaikės šeimos kalėdinė svajonė – turėti savo namus

Varganai gyvenanti šeima, kuriai trūksta tiek daug, bet jie nieko neprašo. Tokia, kuriai reikia ir galima padėti, nes jie patys stengiasi, dirba ir nieko neprašo. Taip apie šią šeimą „Mūsų laikui“ kalbėjo visi, kuriuos jie pažįsta. Ir socialinė darbuotoja, kuri pokyčius jų šeimoje stebi aštuonetą metų, mat šeima priskirta socialinės rizikos šeimoms. Taip kalbėjo ir ūkininkai, pas kuriuos šeimos galva dirba. Tokia yra 26 metų Agnės ir 30- mečio Kęstučio Pranskaičių šeima, gyvenanti Drebulynės kaime, Girdžių seniūnijoje. Tas kaimas – trys sodybos, kurių vienoje ir gyvena visa šeima. Šią sodybą vadina savo namais, nors ji priklauso ne jiems. Šioje sodyboje Pranskaičiams leido įsikurti savininkai, geri žmonės. Tereikia mokėti už elektrą ir šiukšlių išvežimą. Sutuoktiniai sako, kad jiems šie namai savi ir brangūs. Agnė ir Kęstutis šioje sodyboje prieš 8,5 metų ir savo šeimyninį gyvenimą pradėjo. Čia gimė ir visi jų vaikai. Penkios mergaitės, kurių vyriausiai Austėjai, aštuoneri, o jaunėlei Agnutei – tik 2,5 mėnesio.

Pasikalbinti šią šeimą „Mūsų laiko“ redakcijos paprašė Girdžių seniūnas Darius Juodaitis. Padėti jis paprašė savo iniciatyva. Patys sutuoktiniai jokios pagalbos neieškojo.

Sutikome. Pripažinsime, kad pas šeimyną važiavome skeptiškai nusiteikusios. Paprastai tokios šeimos pripratusios viską dovanai gauti ir dėl nieko nesirūpinti. Joms viskas atvežta, ant lėkštutės padėta. Žodžiu, visko prašo, bet pagalbos ir paramos neįvertina. Užbėgsime už akių ir pasakysime, kad nuomonė pasikeitė. Ši šeima kitokia. Agnė ir Kęstutis gyvena ūkiškai. Jų tvartas pilnas gyvulių. Laiko vieną karvę, dvi ožkas, augina dvi kiaules, du triušius, daug vištų. „Dar yra du šunys ir trys ar keturi katinai“, - šypsosi Agnė. Pašarų gyvuliams irgi turi. Irgi patys pasirūpino. Ir šieno užtektinai turi, ir miltų. Kaip sakė Kęstutis, pats ganyklą užsisėjo, pats žolę pjovė, šieną susivežė. Bulvių, kaip ir kitų daržovių, pirkti nereikia, nes patys darže užsiaugino. Namie šilta, nes malkų priruoštas visas kiemas. Jų taip pat niekas jiems dykai neatvežė. Kęstutis pats prisiruošė tiek, kad užteks visai žiemai.

Šeimyną aplankėme penktadienio popietę. Kęstutis ruošėsi dviračiu važiuoti į darbą pas ūkininkus, gyvenančius netoliese. Už maždaug trijų kilometrų. Padeda ūkininkams Ženetai ir Mindaugui Cinokams gyvulių ūkį prižiūrėti. Kęstutis pas juos važiuoja du kartus per dieną. Anksti ryte, 4.30 val., jį parsiveža patys ūkininkai, o vakare Kęstutis pas juos atmina dviračiu. Agnė, pamaitinusi mažylę, ruošėsi eiti į tvartą. „Reikia karvę pagirdyti, kiaules pašerti. Visko paruošta“,- sakė Agnė, patikinusi, kad ilgai netruks. Apie 20 minučių. Per tą laiką mergaitės viena kitą pasižiūri. Šypsosi, kad nereikia auklės. Tą dieną į svečius atvažiavęs jaunesnis Agnės brolis. Jis turėjo padėti mėšlą iš tvarto išvežti. Neseniai iš mokyklos Skirsnemunėje grįžo vyriausioji dukra, antrokė Austėja. Viso pokalbio metu aplink zujo linksmos mergaitės. Akvilė, Miglė, Karina, o lopšyje ramiai miegojo Agnutė.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje.

http://www.mūsųlaikas.lt/el-laikrasciu-archyvas