Bibliotekininkių ir vaikų džiaugsmui pastatė akvariumą

 „Mėgsta grožį mūsų Zita. Eik, Zita, prie savo grožio ir pasakok“, - gyrė ir ragino rajono viešosios bibliotekos patalpų tvarkytoją Zitą Tamulienę kolegės bibliotekininkės. Tas grožis – akvariumas, kuris antradienį bibliotekos vaikų literatūros skyriuje atsirado būtent Zitos dėka. „Tai kad ne vienos mano nuopelnas. Prie jo ir kitos prisidėjo“, - kuklinosi Zita. 3,5 litrų stiliniame taurės formos akvariume plaukiojo auksinė žuvelė ir kelios gupijos. Akvariumą iš namų atnešė viena bibliotekininkė, Zita iš namų atnešė akmenukų ir kriauklyčių, o žuvytes, maistą ir vandens augalą nusipirko pačios. Už savo pinigus. Susimetė trise. Zita ir dar dvi minėto skyriaus bibliotekininkės.

Zita šypsosi, kad daug pinigų neišleido, bet užtat džiaugsmo kiek ir pačioms darbuotojoms, ir vaikams. Žuvis pirko tokias, kad nereikėtų papildomos įrangos, taip vadinamo burbuliatoriaus.

Kaip kilo mintis, kad bibliotekai reikia akvariumo? Pasirodo, Zitos namuose stovi kur kas didesnis, 120 litrų akvariumas, į kurį jį žiūri kaip į televizorių. Moteris savo bendradarbėms vis pasakodavo, kaip yra gražu, kaip žuvys ją namuose ramina. Taip bepasakojant pagalvojo, kad ir bibliotekoje akvariumas galėtų visus džiuginti. Zita šypsosi, kad norėtųsi didesnio akvariumo, bet pradžiai tiks ir toks, leisdama suprasti, kad ten pat vietos būtų ir kur kas didesniam.

Paklausta, kad padaugės bibliotekoje darbo, Zita nusijuokia. Paaiškina, kad pakeisti kartą į savaitę vandenį, išvalyti jai bus ne darbas, o malonumas.

Pasirodo, žuvis galima prisijaukinti. Zita pasakojo, kad namuose augina šamuką. Jį visai mažiuką nusipirko, o dabar jis jau paaugęs. Moteris pasakojo, kad tas šamukas atpažįsta žmones. „Kai prieini, bedi pirštu į stiklą, ir jis priplaukia ir pirštą sekioja. O ateina svetimas žmogus – žiūrėk, pasislepia kur ir neiškrapštysi. Žuvys supranta. Tarsi šuniukas“, - šypsojosi moteris.