Batsiuvę Onutę per vardadienį sveikina ir klientai

Oninių proga – pokalbis su neeiline Ona. Tai jurbarkietė Ona Valuckienė, jau 36-erius metus taisanti, siuvanti, kalanti ir lopanti batus ir kitus odos gaminius visiems Jurbarko rajono gyventojams. Kauno gatvėje įsikūrusiose nuosavose dirbtuvėlėse „Pas Onutę“ klientus ji pasitinka su plačia šypsena ir gera nuotaika. Užsakymą ji atlieka, kada tik apsilankiusieji pageidauja, gali kad ir tą pačią dieną atneštą daiktą pataisyti, jei žmogus to pageidauja. Galbūt todėl Onutė, sparčiai nykstančios profesijos meistrė, iki šiol turi nuolatinių klienų, metai iš metų tų pačių, ratą. Kartą čia užsukę jie ir kitiems jurbarkietės paslaugas rekomenduoja, nes atliktu darbu lieka  patenkinti. Nuolatinių klientų padeda įsigyti ir pats pašnekovės būdas – ji maloniai pakalbina kiekvieną, pabendrauja. Pasak jos, mažame miestelyje tai ypač tinka.  

Apie save moteris pasakoja, kad yra gimusi Jurbarko rajone Naujininkėlių kaime, netoli Globių miško. Eržvilke baigusi aštuonias klases įstojo mokytis į Šiaulių 43-ąją profesinę mokyklą avalynės amato. „Galvojau, kad gyvenime reikės kažką dirbti. Ir nesigailiu dėl tokio pasirinkimo. Pripratau prie savo amato, viską šioje srityje moku. Smagu, kad ir klientai patenkinti“, – sako pašnekovė.

Onutės darbo pradžia sovietmečiu

 1981 metais, baigusi mokslus Šiauliuose, ji atėjo dirbti į tuometinį buitinį gyventojų aptarnavimo kombinatą, trumpiau visų vadintą „buitinį“. Tuo metu tai buvo milžiniška įmonė - po vienu stogu tilpo daugybė paslaugas teikiančių punktų: drabužių valykla, avalynės taisykla, siuvykla, el. buitinių prietaisų taisykla, nuomos punktas, kuriame galėdavo išsinuomoti daugybę įvairiausių daiktų. Atskirai buvo įsikūrę fotografai, kirpėjai, paminklų tašytojai ir kt. Kai čia avalynės taisykloje įsidarbino Onutė, jau dirbo dvi merginos, Vida ir Janina, ir trys vyrai pensininkai.

Visą straipsnį galėsite skaityti naujausiame „Mūsų laiko“ numeryje.