Barzda – ne apsileidimo, o kitokios gyvenimo filosofijos požymis
Apie dūmojančius barzdočius lietuvius galima ne tik poetų eilėse pasiskaityti. Užtenka apsidairyti ir tikrai pastebėsite, kad per karantiną padaugėjo barzdotų vaikinų ir vyrų. Vešlias barzdas užsiaugino ne tik žilaplaukiai seneliai, bet ir į pilnametystę įžengę jaunuoliai. „Mūsų laikas“ pakalbino tris skirtingus mūsų rajono visuomenei gana gerai pažįstamus vyrus, kuriuos visus vienija tas pats akcentas – barzda. Tai rajono savivaldybės – viešosios bibliotekos ritmu gyvenantis viešųjų ryšių specialistas Lukas Bakšys, tarybos narys, pedagogas, muzikantas Arūnas Samys bei veterinarijos gydytojas, dainininkas Naglis Mačėnas. Visi jie barzdas nusprendė auginti dėl skirtingų priežasčių, tačiau panašiu metu – per karantiną, maždaug nuo šių Naujųjų metų. Lukas tuoj pat pataiso, kad klausimas, kada pradėjo auginti barzdą, nėra visai teisingas. Reikėtų paklausti, kada liovėsi skustis arba trumpinti barzdą. 31-erių Lukas, barzdą nustojo trumpinti pačiomis paskutinėmis 2020 metų dienomis. „Galima sakyti, šiandien barzda mini 5 mėnesių augimo sukaktį ir priima visų sveikinimus“, – juokauja vyras, pabrėžęs, kad tai nebuvo iš anksto sumanytas planas – viskas įvyko savaime.
Aukojasi vardan vaidmenų
Naglis pajuokauja, kad apie tokius kaip jis galima būtų pagalvoti, jog barzdą per karantiną augina iš apsileidimo – neva taip patogiau, paprasčiau ir dar pinigų susitaupo. „Galima taip manyti, bet taip nėra“, – sako Naglis, paaiškinęs, kad jam pačiam liautis skustis buvo rimtų priežasčių. Barzdą augina vardan vaidmenų, kuriuos tenka ir dar teks atlikti. Kaip žinoma, Veliuona šiais metais yra mažoji Lietuvos kultūros sostinė – visus metus vyks įvairūs kultūros renginiai. Veliuoniškis N. Mačėnas yra aktyvus kultūros renginių dalyvis, tad jam netrūksta nei užduočių, nei vaidmenų. Nagliui tenka ir kriviu pabūti, o vasarą, jei leis pandeminės sąlygos, „Svodbinėje rėdoje“ – pagal A. Juškos užrašytus XIX amžiaus veliuoniškių vestuvių papročius atkurtame autentiškame spektaklyje – turės piršlio vaidmens imtis. „O koks piršlys be barzdos?“, – šypsosi Naglis, tad ir aukojasi vardan bendruomenės augindamas barzdą. Vyras pripažįsta, kad iš pradžių žmona nebuvo labai patenkinta tokiu sprendimu, raukė nosį, bet dabar apsiprato. Juo labiau, neslepia Naglis, kai visi renginiai baigsis ir jam skirti vaidmenys bus atlikti, jis ims tą barzdą ir nusiskus. Jam pačiam visai patinka barzdotas gyvenimo būdas, kuris, pajuokauja, suteikia kitokių gyvenimo spalvų. Vieni pamatę barzdotą Naglį giria, tikindami, kad jam toks įvaizdis tinka. Kiti taip pasikeitusį pažįstamą peikia, sakydami, kad barzda jį dešimčia metų pasendina.
Nagliui tokios kalbos kelią šypseną. Sako, kad ir iš tokios situacijos galima naudą išpešti, visus nustebinti. „Visi bus pripratę prie tokio tavęs pasenusio, negražaus, o tu vieną dieną imi ir atjaunėji. Nereikia jokių plastinių operacijų. Tereikia barzdą nusiskusti“, – juokauja vyras, pridūręs, kad vienintelis ilgos barzdos trūkumas tas, kad ją reikia dažnai šukuoti.
Eksperimentas, kuris greitai baigsis
Politikui, muzikantui, pedagogui Arūnui Samiui barzdos auginimas yra savotiškas eksperimentas, į kurį jis leidosi su žmonos Danutės sutikimu. Pripažįsta, jei žmona tokiam sprendimui prieštarautų, jis tą pačią dieną nusiskustų. Barzdoto vyro įvaizdis Danutei, žinomai Jurbarko krašto režisierei, visai patinka. Tą ji pati „Mūsų laikui“ patvirtino, pridurdama, kad vyras barzdą augina toli gražu ne pirmą kartą. Paaiškina, kad Samių šeimoje yra ir daugiau barzdočių – visi pilnamečiai Samių vyrai barzdas užsiauginę. Skirtumas tik toks, kad jei jaunesnieji savo barzdas pamodeliuoja, vyresnysis Arūnas iš principo to nedaro. Viskas auga, bujoja natūraliai.
Barzdotą gyvenimo būdą Arūnui primins pravardės, kuriomis kartais juokais pavadinamas – šaukiamas ir Karlu Marksu, ir Fideliu Castro. Vyras šypsosi, kol jo mokiniai juo nesibaisi, jam nieko nesako, tai jis ir nesiskuta – A. Sodeikos meno mokyklos pedagogas savo auklėtinius kol kas moko virtualiai. Vienintelis trūkumas – toji vešli barzda labai greitai veliasi, tad tenka dažnai šukuoti. Šukuoja paprastomis šukomis, barzdai skirtų šukų neperka.
Vis dėlto vešli Arūno puošmena skaičiuoja paskutines dienas – vyras neslepia, kad kai tik prasidės gyvi renginiai, barzdos neliks. Eksperimentas baigsis. Per pirmąjį karantiną vyras taip pat ilgai nesiskuto ir buvo tokią barzdą užsiauginęs, kad buvo pakviestas į Vilnių sudalyvauti reklaminio viedoklipo filmavime. Sudalyvauti neteko, nes Arūno barzda to filmavimo nesulaukė – vyras ją nusiskuto, pajuokavęs, kad nedaug trūko, jog būtų iš barzdos ir pinigų užsidirbęs.
Padrąsino internetas
Penkių mėnesių „amžiaus“ barzda pasipuošęs Lukas jos skusti neketina. Anot jo, barzda – kaip tatuiruotė, tik tatuiruotę šiais laikais jau turi kas antras ir visi prie jų pripratę, o barzdą net ir per karantiną turi nedaug kas. „Džiaugiuosi, kad pabandžiau. Manau, man tinka, mane motyvuoja, leidžia įsijausti į kitokius gyvenimo vaidmenis. Dabar pasižiūrėjęs į dar pusmečio senumo nuotraukas, sau atrodau keistai. Čia turbūt kaip numetus daug svorio, senų savo nuotraukų nelabai norisi kam nors ir rodyti”, – juokiasi jis. Prie Luko apsisprendimo pradėti barzdotą gyvenimą, be abejonės, prisidėjo karantinas, o padrąsino – internetas. „Jau įpratome, kad pradėję kažkuo domėtis, pirmiausia einame į „Youtube“. Ten ir barzdos auginimo tema galima rasti daug patarimų bei bendraminčių palaikymo. Tampi įdomios bendruomenės dalimi, o palaikymas juk visada reikalingas. Nors negaliu sakyti, kad susilaukiu neigiamų ar daug kitokių išskirtinių reakcijų dėl savo pasikeitimo. Tarp vyrų, manau, normalu atkreipti dėmesį į kito barzdą ir net ja pasidžiaugti, nes vyrai supranta, kad tai nėra tik nuosprendis gyventi „apsileidus“. Tvarkinga barzda reikalauja šiek tiek laiko ir pastangų”, – paaiškina jis.
Barberė: požiūris keičiasi
Keičiasi požiūris ir į barzdas, ir į jas auginančius vyrus. Taip sako jurbarkietė Liucija, kuri yra barberė – taip šiandien vadinami jos profesijos atstovai, barzdaskučiai. Liucija šios veiklos ėmėsi grįžusi iš Londono, kur 2018 metais baigė specializuotus barberiams rengti skirtus kursus.
Ji mano, kad Lietuvoje barzdų kultas atsirado prieš maždaug 4-5 metus, o Jurbarką pasiekė šiek tiek vėliau – prieš maždaug 1-2 metus. Jei anksčiau barzdočiai asocijavosi su netvarkingumu, dabar barzda yra laikoma stiliaus detale. Vyrai, bijodami būti pavadinti apsileidėliais, anksčiau retai išdrįsdavo nesiskusti ir barzdas auginti. Vis dėlto po pasaulį keliaujantys lietuviai greitai pasekė užsienio didžiųjų miestų pavyzdžiu, kur ir stilingų barzdočių netrūko, ir specializuotų kirpyklų atsidarė – toji mada atėjo ir į Lietuvos miestus, neaplenkė ir Jurbarko. Liucijos klientų amžius įvairus – nuo 24 metų iki vyresnių nei 60. Jaunimo atstovai yra drąsesni. Jaunesni labiau linkę ilgesnes barzdas paauginti, eksperimentuoti, o vyresni nori atrodyti solidžiau. Liucija pastebi, kad barzdočiai jurbarkiečiai jau žino, ko nori – dažniausiai renkasi neilgas barzdas, kad atrodytų tvarkingai, kartas nuo karto leisdami barberei paeksperimentuoti.
Tiems, kurie nori pabandyti auginti barzdą, bet nedrįsta, pravers kalbintų Jurbarko barzdočių patarimai. „Patarimas norintiems pradėti barzdotą gyvenimo būdą yra paprastas ir tinkantis daugeliui gyvenimo apsisprendimų. Svarbiausia – nesureikšminti, ką pagalvos kiti. Todėl barzda parodo ne tik kitokią išvaizdą, bet ir žmogaus gyvenimo filosofiją”, – sako Lukas, leisdamas suprasti, kad barzda – ne apsileidimo, o drąsios asmenybės požymis.
Reklama: shopmesoderma.eu
A POWERFUL SPELL TO HELP YOU GET YOUR EX LOVER BACK NO MATTER HOW LONG YOU BROKE UP OR WHOM HE/SHE M...
„Lidl“ statybų aikštelėje Jurbarke rastas sprogmuo PAPILDYTA