Aukso paukštės sulaukia tik kantriausieji

Jurbarkietė režisierė Birutė Šneiderienė pastarąsias savaites išgyvena ypatingą metą. Gyvena ir šventiniais rūpesčiais, kuomet reikia su savo jaunaisiais aktoriais premjerai ruoštis (su dabartine grupe atgaivins prieš 11 metų pastatytą pjesę „Šokantys berniukai“), ir su buvusiais auklėtiniais šventinio renginio scenas repetuoti. Ir visus šiuos darbus dirbti ypatingomis sąlygomis. Kai į ją nukreiptos visos rampų šviesos, kai ji atsidūrusi dėmesio centre. Birutę „Mūsų laikas“ kalbino ypatinga proga. B. Šneiderienės prieš 33 metus įkurtas ir vadovaujamas Jurbarko vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ pripažintas geriausiu 2017 metų šalies vaikų ir jaunimo teatru. Kovo 16 dieną Jurbarko kultūros centro didžiojoje scenoje į Birutės rankas pagaliau nutūps ilgai lauktoji „Aukso paukštė“ - aukščiausias Lietuvos nacionalinio kultūros centro apdovanojimas. Birutė džiaugiasi, kad 34 metus skaičiuojantis jos teatras šią „paukštę“ gauna ypatingais, Lietuvos šimtmečio, metais. „Tai didžiulė dovana“, - sako ji.

Birutė kantriai dirba savo mylimą darbą ir apie jokias misijas negalvoja. „Man smagu, kai spektaklyje gali pasireikšti daugybė vaikų, ir kad mes turime žiūrovą. Tai mes ir turime stengtis, kad ir žiūrovas mus suprastų, ir kad mes turėtume ką pasakyti. Eiti kartu su gyvenimu. Kalbėti, ką vaikai nori. Jei per tiek metų turime savo žiūrovą, vadinasi, teisingai darome. Tai mūsų bendras ryšys, kurį reikia mokėti išlaikyti. Gal tai ir yra teatro misija“, - sako ji.

„Vaivorykštukai“ - apie Birutę

Urtė Laurinaitytė, Anglijoje, Portsmuto universitete studijuoja TV režisūrą

Vadovė visada būdavo stebuklinga, jos talentas pakeri visus, o režisuoti spektakliai sugeba sugraudinti ir privesti juoktis tuo pačiu metu paliesdami sielą. Jinai visada buvo žmogus, draugas, mama, kuri parems tave, bet kokioje situacijoje. Palaikys už rankos kai bus sunku ar džiaugsis iš visos širdies jeigu kažkas pasiseks. Iki šiol man yra mistika, kaip ji sugebėdavo visus mylėti vienodai stipriai. Birutė nuostabi, viena ir nepakartojama!

Arnas Ašmonas, profesionalus Kauno nacionalinio dramos teatro aktorius

Noriu Birutei padėkoti už tai, kad mane priėmė į teatrą. Už tai, kad pasitikėjo manimi, duodama didesnius vaidmenis. Už tai, kad manęs neišmetė, kai prasidėjo pirmi paauglystės proveržiai. Už tai, kad visada padėjo ir visada suprato. Už tai, kad visada šypsojosi, kad kartais mus sudrausmindavo ir už tai, kad užkrėtė nepagydoma teatro liga ir suteikė pamatus eiti tolimesniu, profesionalaus teatro, keliu.

Gimnazistas Adomas Kulikauskas, pasisakantis visos dabartinės teatro grupės vardu

Džiaugiamės turėdami tokią vadovę, kuri visada palaiko, padeda, supranta mūsų bėdas. Dėkojame, jog supažindino mus su teatru, praskaidrino mūsų pilką gyvenimą vaivorykštės spalvomis. Per 5 metus buvo ir linksmų, ir liūdnų akimirkų, bet vadovė mus suvienydavo, sutelkdavo vienam darbui ir viskas būdavo gerai! Dėkojame už jūsų kantrybę, rūpestį ir nuoširdžią meilę.

Trumpai apie Birutę

Jai patinka klasikinis teatras – Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino spektakliai. Šių režisierių spektaklius vadina savo didžiausia mokykla, atgaiva.

Dievina tokius aktorius kaip Rasa Samuolytė, žavisi tokiais scenos didžiaisiais kaip Vytautas Masalskis, Rolandas Kazlas, pasaulio grožiu ir stebuklu vadina Eglę Gabrėnaitę,

Birutę ilgam įtraukusi ir nepaleidusi knyga – Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“. Iki sielos gelmių užgavo Romain Gary „Auštos pažadas“. Paskutiniu metu skaito knygas iš Lietuvos aktorių gyvenimo.

Patinka dainuojamosios poezijos, bardų, muzika. „Jei galėčiau, visuose spektakliuose ta muzika skambėtų. Vaikai pasiūlo ir kitokios, įdomesnės“, - sako ji.

„Aukso paukštė“ - svarbiausias, bet ne vienintelis apdovanojimas šiais metais. Tikisi bent su viena statulėle grįžti iš Molėtuose vyksiančio festivalio „Tegyvuoja teatras“. „Vaivorykštė“ šiais metais nominuota penkiose nominacijose - už scenografiją „Žaidimo be taisyklių“, nacionalinės dramaturgiją, užsienio dramaturgiją, už vieną renginį ir dar kaip geriausia režisierė nominuota ir pati Birutė.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" el. laikraštyje