Ambasadorė JAV Audra Plepytė: pasaulis įsitikino Lietuvos lyderyste (ambasadorės mama - iš Jurbarko krašto)

Iš toliau geriau matosi. Apie Jurbarko krašto ir visos Lietuvos saugumą, Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį pasaulyje, Rusijos karą Ukrainoje bei įvairių sąmokslo teorijų priežastis paprašėme pakomentuoti Lietuvos ambasadorės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Audros Plepytės, kuri šiose pareigose nuo 2021 m. gegužės. „Gyvendama užsienyje, matydama daug naujų šalių ir vietų, kas kartą vis stipriau įsitikinu, kokia graži, turtinga ir gyvybinga yra Lietuva, kokie išradingi ir kūrybingi yra mūsų žmonės. Turime didžiuotis savo šalimi ir mūsų pasiekimais, savimi“, – tvirtina ambasadorė, kuriai Jurbarkas nėra tik taškelis žemėlapyje. Su šiuo kraštu, pasirodo, susiję ambasadorės gražiausi ir šilčiausi prisiminimai.

Ką svarbu žinoti Jurbarko rajono savivaldybės, esančios pasienyje su agresore Rusija, gyventojams (ir visiems lietuviams) apie JAV vaidmenį, užtikrinant saugumą pasaulyje? Kaip reikėtų vertinti JAV vaidmenį Rusijos karo Ukrainoje kontekste?

Rusijos karas Ukrainoje nėra lokalus karas, Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už visų mūsų nepriklausomybę. Putinas metė iššūkį pasaulinei teisinei santvarkai, tarptautiniams principams, siekia pakirsti stabilumo ir saugumo pagrindus. JAV gerai tą supranta ir šioje situacijoje imasi sau įprasto vaidmens – lyderystės. Esame dėkingi už tai. Lietuva ypač vertina JAV indėlį užtikrinant mūsų regiono saugumą, ar tai būtų dvišališkai – dislokuojant nuolatinės, nepertraukiamos rotacijos batalioną Lietuvoje – ar per NATO – įsteigiant ir palaikant Oro policijos misiją, priešakinį NATO batalioną ir t. t. Viską turime matyti Rusijos agresijos kontekste, suprasti grėsmės mastą. Visos demokratinės šalys remia Ukrainą, bet JAV lyderystė yra nepamainoma konsoliduojant šią paramą.

Ką pasakytumėte tiems, kurie vis dar galvoja, kad „Rusijos karas Ukrainoje yra blogai, bet JAV yra kiršintoja, kuri nėra suinteresuota stipria Europos Sąjunga bei stipria Ukraina, nes nori dominuoti pasaulyje“ ir pan. Taip galvojančių nėra daug, bet vis dėlto yra (taip pat ir Jurbarko krašte). Ką jiems pasakytumėte? Kaip manote, iš kur ir kaip kyla tokios kalbos – iš nežinojimo, suklaidinimo ar piktos valios? Ar taip mąstančių žmonių yra ir JAV?

Karas vyksta ne tik konvenciniais ginklais. Aiškiai matome Kremliaus bandymus pasinaudojant dezinformacija diskredituoti JAV vaidmenį šiame kare ir visame pasaulyje. Taip, Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasaulinės lyderės. Manau, tai atitinka mūsų interesus, nes tai lyderė, kuri vadovaujasi demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės principais. Taip, šiai lyderystei yra metami iššūkiai, tačiau, atrodytų, JAV suvokia, kad norint tinkamai atliepti į šiuos iššūkius, svarbu pasiremti sąjungininkais, kad bendramintės valstybės veikdamos kartu gali išlaikyti nusistovėjusią pasaulinę tvarką ir netgi užtikrinti progresą. Tokiam tikslui pasiekti reikalingi stiprūs, patikimi sąjungininkai. JAV suinteresuotos stipria ES ir Ukrainos pergale. Neseniai paskelbtoje JAV Nacionalinio saugumo strategijoje yra pažymėta, kad transatlantiniai santykiai yra gyvybiškai svarbi platforma, kuria remiasi daugelis kitų JAV užsienio politikos elementų. Strategijoje pažymima, kad Europa buvo ir toliau bus JAV pagrindinė partnerė sprendžiant įvairius pasaulinius iššūkius. Kalbant apie Ukrainą, precedento neturinti JAV parama kalba pati už save. Vien karinės pagalbos Ukrainai vertė nuo J. Bideno administracijos veiklos pradžios jau viršija 20 mlrd. JAV dolerių. JAV gynybos sekretorius Ll. Austinas yra pasakęs, kad „mes [JAV] esame nusistatę, norime padėti jiems [ukrainiečiams] laimėti, ir ketiname tai padaryti“.

Kaip manote, ar sutapimas, kad taip neigiamai apie JAV galvoja asmenys, priklausantys taip vadinamiems antivakseriams, šeimų maršams bei tikintys įvairiomis sąmokslo teorijomis? Kodėl taip yra? Kiek tokios kalbos susijusios su pačios Rusijos įtaka, ypač socialinėje erdvėje?

Tai nėra sutapimas. Kremlius yra gerai įvaldęs propagandą, dezinformaciją ir žino, ko siekia. Putino režimas išnaudoja visus kanalus, netgi pasinaudodamas, atrodytų, su karu nesusijusiais reiškiniais jis bando pakirsti vadinamuosius Vakarų vertybinius pagrindus ir yra nusitaikęs į demokratinio pasaulio lyderę, į JAV.

Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš JAV ugdant kritinį mąstymą, imunitetą propagandai? Ar JAV gyventojams yra aktuali propagandos, ypač Rusijos, tema? Kaip Jungtinėse Valstijose yra mokoma atpažinti propagandą bei su ja kovoti? Ko iš Lietuvos šiuo požiūriu galėtų pasimokyti ir JAV?

JAV yra gilias demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms tradicijas turinti valstybė. Žodžio laisvė čia buvo ir yra nepamainoma. Visgi, net tokia brandi amerikiečių visuomenė neturi pilno imuniteto piktavalėms manipuliacijoms informacija. JAV taip pat yra atakuojamos dezinformacijos, melagienų, čia sklando sąmokslo teorijos, skaldančios visuomenę. JAV tą gerai supranta. Tiek valdžia, tik ekspertų bendruomenė, žurnalistai ir visuomenė veikia, kad surastų priešnuodžių šioms grėsmėms. Šis iššūkis yra bendras mums visiems. Neseniai ambasadoje turėjome renginį su JAV ekspertu, skirtą atpažinti, įvertinti ir rasti tinkamą atsaką istorinei dezinformacijai. Lietuva, ilgus sovietinės okupacijos metais patyrusi ir pažinusi melą ir propagandą, tą patirtį pritaiko ir šiandien. Manau, kad Lietuva turi ką pasiūlyti, kuo pasidalinti su savo sąjungininkėmis, įskaitant ir JAV. Kartu mes galime duoti atkirtį propagandai, apginti tiesą.  

Ambasadore JAV dirbate nuo 2021 metų. Kokius mitus jūs pati sugriovėte apie JAV bei kokius mitus sugriovė amerikiečiai apie Lietuvą? Ką jūsų pažįstami amerikiečiai žinojo apie Lietuvą ir žino apie ją po vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą?

Po vasario 24-osios kažko naujo JAV apie Lietuvą nesužinojo, tačiau, manau, Lietuva savo laikysena ir veiksmais priminė pasauliui apie savo vykdomą nuoseklią, vertybėmis grįstą užsienio politiką. JAV ir likęs pasaulis atkreipė dėmesį į Lietuvos lyderystę ir pripažino, kad Lietuvos jau seniai kartoti perspėjimai ir iš rytų kylančių grėsmių vertinimas buvo teisingi ir įžvalgūs.

Ar jums teko susidurti su išeiviais, emigrantais iš Jurbarko krašto? Kokių sąsajų su šiuo kraštu turite jūs pati? Kaip Jurbarko rajonas bei visa Lietuva atrodo iš toli, iš už Atlanto? Ko labiausiai pasiilgstate Lietuvoje ir kodėl?

Pirma mintis atsakant į jūsų klausimą man yra apie Jungtinių Amerikos Valstijų senatorių Richardą Durbiną, Jurbarko rajono savivaldybės garbės pilietį. Visi žino, kad senatoriaus mama Ona Kutkaitė kilusi iš Jurbarko ir, kai jai tebuvo dveji metai, ji su savo mama išvyko į JAV. Mane nepaliauja maloniai stebinti, kad senatorius R. Durbinas, atrodo, nepraleidžia nė vienos progos nei Senate, nei už jo ribų prisiminti savo mamos istoriją, bet tuo pačiu papasakoti amerikiečiams apie Lietuvą, apie tai, kad mūsų šalis yra regiono lyderė, stovinti kartu su JAV už demokratiją, visuotines žmogaus teises ir mūsų bendras vertybes. Aš tokią Lietuvą matau iš toli. Aš ja didžiuojuosi. O pasiilgstu daug ko... Šiandien norėčiau pasivaikščioti Jurbarko gatvelėmis, Nemuno pakrante.

Mano mama taip pat yra iš Jurbarko. Visos mano vaikystės vasaros prabėgo tarp Šimkaičių ir Stakių. Kelias panemune nuo Vilkijos iki Jurbarko yra pats mieliausias, ir jo bei Veliuonos, Raudonės ar Seredžiaus labiausiai ir pasiilgstu, kaip ir artimųjų bei šeimos.

Kalbino Lina Juškaitienė

Apie ambasadorę

Gimė 1971 m. spalio 30 d. Vilniuje.

Išsilavinimas

1995–1996 m. Tarptautinių santykių sertifikatas, Oksfordo universitetas.

1993–1995 m. Filosofijos studijų magistro laipsnis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas.

1992–1994 m. Tarptautinių santykių diplomas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

1989–1993 m.Filosofijos studijų bakalauro laipsnis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas.

Darbo patirtis

Nuo 2021 m. gegužės mėn. Lietuvos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose

2021 m. sausio mėn. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Vykdomosios Valdybos Pirmininkė vienų metų kadencijai

2017–2021 m. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose (JAV)

2014–2017 m. Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos Sąjungos departamento direktorė

2010–2014 m. Lietuvos ambasadorė Ispanijoje ir Pasaulio turizmo organizacijoje (Ispanija)

2009–2010 m. URM Personalo departamento direktorė

2008–2009 m. URM Tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėja

2004–2008 m. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos patarėja, Politikos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotoja (Belgija)

2003–2004 m. URM Žmogaus teisių ir NVO skyriaus vedėja

1999–2002 m. Lietuvos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose Niujorke patarėja, misijos vadovo pavaduotoja (JAV)

1999 m vasario–liepos mėn. patarėja Lietuvos ambasadoje JAV

1998–1999 m. URM Šiaurės Europos šalių skyriaus vedėja

1997–1998m. BJVT Komisaro diplomatinėms institucijoms ir žmogaus teisėms patarėja (Danija)

1996–1997 m. URM Amerikos šalių skyriaus I sekretorė, skyriaus vedėja

1994–1996 m. URM Daugiašalių santykių skyriaus II, III sekretorė

Valstybiniai apdovanojimai. Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi (2003), Norvegijos Karališkojo ordino Už nuopelnus Karininko kryžiumi (1998).

Projektą „Pasiruošę ginti savo valstybės sieną“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijos ir televizijos rėmimo fondas, skirta 2500 Eur.