AJE vadovę Vaidą žavi iššūkiai ir Prezidentė

JŠC Atvira jaunimo erdvė gyvuoja ketverius metus, o nuo praėjusio rudens jai vadovauja nauja specialistė Vaida Jakaitytė. Iš Sudargo kilusi jauna pedagogė savo darbo nekeistų į jokią kitą veiklą – dėl galimybės mokytojauti ji metė darbą užsienyje ir, kaip tikina, pašaukimą atrado ugdydama jaunimą.  

JŠC Atvira jaunimo erdvė gyvuoja ketverius metus, o nuo praėjusio rudens jai vadovauja nauja specialistė Vaida Jakaitytė. Iš Sudargo kilusi jauna pedagogė savo darbo nekeistų į jokią kitą veiklą – dėl galimybės mokytojauti ji metė darbą užsienyje ir, kaip tikina, pašaukimą atrado ugdydama jaunimą.  Vaida ne tik vadovauja Jurbarke veikiančiai Atvirai jaunimo erdvei, bet ir moko vaikus biologijos Viešvilės pagrindinėje mokykloje, pavaduoja kolegas Smalininkuose, taip pat vadovauja jaunųjų miškininkų, sveikos gyvensenos būreliams. Jos darbas iki vėlyvo vakaro siejasi su pedagogine veikla. Pripažįsta, kad labai pavargsta, bet jaučiasi laiminga, nes dirba su tais, kam labiausiai reikalinga.

Spalis – atsitiktinumų mėnuo

V. Jakaitytė į Jurbarką atsikėlė iš Sudargo. Čia patogiau, arčiau darbas. Mokytojo grafikas iki šiol buvo pakankamai lankstus, tad galėjo dirbti keliose darbovietėse, tarp jų ir AJE erdvėje. Kaip bus nuo rugsėjo, kai mokyklose bus įvestas etatinis darbo apmokėjimas, mergina nežino. Gali būti, kad tiek darbų suderinti nepavyks, bet šiandien ji džiaugiasi tuo, ką turi.

Baigusi biologijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete Vaida iš karto negavo darbo pagal specialybę. Tad kaip ir daugelis jaunų žmonių išvyko paragauti užsienietiškos duonos. Prieš išvykdama svetur išsiuntinėjo gyvenimo aprašymus kelioms mokykloms ir kuomet iš vienos jų, Tauragės Žalgirių gimnazijos, gavo kvietimą laikinai pavaduoti sergančią biologijos mokytoją, nedvejojo – grįžo į Lietuvą dirbti to darbo, kuriam ruošėsi, studijavo. „Labai norėjau būti mokytoja. Nieko kito daugiau, žinojau, kad čia mano vieta“, – sako Vaida, prisimindama pirmąjį posūkį link to, ką dabar veikia.

Pasak Vaidos, pastaraisiais metais svarbiausi jos gyvenimo pokyčiai įvyksta rudenį: „Spalio mėnesis man lemtingas netikėtais atsitiktinumais“. Pasibaigus laikinai darbo sutarčiai, ji dalyvavo konkurse biologijos mokytojo pareigoms užimti Viešvilės pagrindinėje mokykloje. Rugsėjį pasirinko ne ją, o kitą specialistę, tačiau vos po mėnesio, spalį, atsilaisvino vieta ir ji buvo pakviesta dirbti. Pernai spalio mėnesį ji sudalyvavo AJE vadovo atrankoje ir laimėjo. Čia jos laukė nauji iššūkiai, visai kitokia ugdymo veikla nei mokykloje, tačiau toks darbas suteikė naujos patirties. „Visada šalia to, ką darau, ieškau ir kitos vietos save realizuoti. Kol pati neturiu šeimos, tam galiu atiduoti daugiau savęs“, – sako Vaida.

Sunkiausia – įsibėgėti

Atvira jaunimo erdvė Jurbarke veikia jau ketverius metus, tačiau Vaida dirbti atėjo tuo metu, kai pirmoji jaunimo grupė skirstėsi, o kita sunkiai formavosi. Buvęs visur matomas, veiklus, kaip Vaida įvardija, elitinis, jaunimas suformavo tam tikrą erdvės įvaizdį, kad ji skirta tik išskirtiniams jaunuoliams. Nedrąsūs, paprastai mokyklose nepastebimi arba problemiški mokiniai nesitikėdavo atrasią čia užsiėmimų. Naujai vadovei buvo iššūkis pakeisti tokį požiūrį – suburti ne tik tuos, kurie iniciatyvūs, ryškūs, bet ir tuos, kurie vengia viešumos, nemėgsta renginių, kuriems tobuliausias laisvalaikis – prie telefono ar kompiuterio. Visa tai jie randa ir atviroje erdvėje, tačiau vėliau vis tiek pavyksta juos įtraukti ir į turiningesnes, prasmingesnes veiklas: žaidimus, pokalbius, išvykas, susitikimus. Vaida juokiasi, kad labiausiai pamėgta erdvę lankančių jaunuolių veikla – kulinarinės pamokėlės, kada ne tik išmokstama gaminti, bet ir pasikalbama įvairiomis jaunimui aktualiomis temomis. Beje, sveika gyvensena viena tų temų, kur vadovė turi griežtą nuomonę. Jaunuoliai jau žino, kad Vaidos akivaizdoje traškučiais ir saldumynais nepasipuikuosi ir jos nepavaišinsi. Argumentams vadovė, jei reikia, pasitelkia ir biologijos žinias. O ir pati propaguoja sveiką gyvenimo būdą, stengiasi kuo daugiau judėti, sportuoti ir sveikai maitintis.

Po pusmečio darbo Vaida pastebi, kad trūksta bendradarbiavimo tarp pačių jaunimo organizacijų, užimtumo įstaigų: „Jaučiamas tam tikras susiskirstymas. Nemažai vaikų lanko kelias užimtumo veiklas, jiems sunku visur suspėti, sutampa išvykų, renginių laikas. Jei mes visi glaudžiau bendradarbiautume, jaunimą labiau suaktyvintume.“

Užgrūdino gyvenimas

Dirbti su jaunimu Vaidai patinka. Gal dėl to, kad ankstyvoje vaikystėje neteko mamos, teko pasirūpinti jaunesniu broliuku, jį pagloboti, pamokyti. Mokykloje buvo stropi mokinė, stengėsi išsiskirti iš bendraamžių ne tik mokslu, bet ir veiklumu, būti pavyzdžiu broliui, o kai šis nepaklusdavo, krėsdavo išdaigas ir tingėdavo, labai pykdavo.

Kažkada Vaida svarstė ir kitą profesinę alternatyvą – medicinos studijas, tačiau po netikėto, dabar jau kiek juokingo, nuotykio, tokią galimybę atmetė. Vaida šypsodamasi pasakoja apie tai, kad baigusi gimnaziją panoro pasitikrinti savo tinkamumą mediko profesijai stebėdama ligoninės palatoje močiutei atliekama chirurginę intervenciją, tačiau po šio vaizdelio atsidūrė kitoje tos pačios palatos lovoje. Supratimas, kad medicina ne jai, pastūmėjo link mokytojo profesijos. Vaida sako, kad artimųjų palaikymo tokiam sprendimui nesulaukė – visi aiškino, kad pedagogo darbas labai sunkus, nevertinamas, mažai apmokamas. „Užsispyriau ir gana. Esu pagal zodiaką avinas, ir jeigu sykį man reikia, tai neperkalbės niekas, siekiu tikslo ir nesiklausau, kas ką man sako“, – juokiasi ką tik trisdešimtąjį gimtadienį atšventusi V. Jakaitytė.

Tai, kad Vaida susidomėjo biologija, lėmė meilė gamtai, bendras šeimos darbas ūkyje, kartu su tėčiu praleistas laikas žvejojant, uogaujant, grybaujant. Asmeninio albumo nuotr. 

„Blitz“ klausimai Vaidai

Svarbiausia šventė?

– Kalėdos. Išlikusi tradicija, kad renkamės pas tėtį, puošiame eglę, laukiame Kalėdų senelio dovanų, o ryte pabundame nuo gardaus molinėje krosnyje kepamo kugelio kvapo.

Mėgstamiausios muzikos atlikėjas?

– Justė Arlauskaitė-Jazzu.

Įdomiausia knyga?

– Neturiu tokios išskirtinės, bet patiko Rodaan Al Galidi „Autistas ir pašto balandis“ arba Khaled Hosseini romanas „Bėgantis paskui aitvarą“.

Gražiausia vietovė?

– Gimtinė. Sudargo piliakalniai. Niekada neatsibosta, norisi ten grįžti ir grįžti. Neapsakomai graži gamta.

Būdas pakelti nuotaiką?

– Apkabinti medį. Kai man būna liūdna arba šiaip neturiu nuotaikos, sėdu į automobilį arba ant dviračio ir važiuoju į slaptą vietą, kurioje man gera pabūti su savimi ir apkabinu ąžuolą. Jis man suteikia tiek energijos. Galvoju kartais, jei šis mano medis kada per vėtrą nulūš, ar rasiu tokį kitą...

Įspūdingiausios atostogos?

– Praeitą vasarą dalyvavau žygyje dviračiais su „Vėjo“ klubo nariais. Numynėme iš Vištyčio iki Lenkijos  miesto Goldapo. Miestelio šventė, vakaras Goldapo ežero pakrantės kempinge, poilsio oazė, kur vanduo čiurlena per specialiai sukrautas beržų šakas, tas medienos kvapas... Pati kelionė tokį atstumą dviračiu paliko daugybę įspūdžių.

Skaniausias maistas?

– Gėrimas, kurį dažniausiai renkuosi, vanduo su citrina ir mėtos lapeliu. O skaniausias valgis man, kaip katinui, žuvis. Erdvės jaunimas ypatinga proga man dovanoja ne tortą, o agurkų, pomidorų sulčių ar kitų sveikų produktų. Kartais nusižengiu šiai taisyklei, bet tik kartais.

Gražiausia spalva?

– Raudona. Nors į darbą renkuosi tik šios spalvos detales, kad neblaškyčiau mokinių dėmesio.

Svajonė?

– Išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir tuo „užkrėsti“ kitus.

Idealas?

– Prezidentė. Žingeidi, turi savo nuomonę, ją gina, nebijo tos nuomonės išsakyti. Net neįsivaizduoju, kas vietoje jos galėtų stoti už valstybės vairo.