A. Mačiulaitis: aš už žmones, o ne už partijas, kurios kaip sektos ar religijos

Aktyvus įvairių politinių akcijų dalyvis, referendumo balsuojant dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams agitatorius, teistas, nepritariantis partijoms, kovojantis prieš nelegalią prekybą alkoholiu kandidatas į Jurbarko rajono merus Algirdas Mačiulaitis „Mūsų laikui“ sakė: „Esu reiklus ir nekonfliktiškas žmogus, tik ne visi pritaria mano idėjoms“. 

– Kodėl Jūs siekiate rajono vadovo posto?

– Taip, tokio klausimo ir laukiau... Atsakyti galiu kažkaip tai banaliai... Visų pirma aš turiu teisę, antra aš matau, kad susikalbu su daugeliu žmonių, su daugeliu partijų, bet ne kaip su partijomis, o kaip su žmonėmis. Kaip apie partijas aš nekalbu, man sekasi susikalbėti su kiekvienu žmogumi, labai retai pasitaiko kelyje žmogus, su kuriuo aš nerandu bendros kalbos.... Mero postas yra prieinamas, o ne koks specifinis stebuklingas postas, pvz. kaip aviacijos gamyklos direktoriaus. Tada tu turi būti tos srities specialistas. Meras yra kaip ūkininkas, kaip kolūkio pirmininkas. Tai nėra speciali sritis, kad reikia baigti kokius nors institutus...

– Jūs nepartinis, tačiau kokioms partijoms prijaučiate: kairiesiems, dešiniesiems, liberalams? 

– Man sunku atsakyti į ši klausimą. Nesu įsigilinęs į partijų programas. Manau, kad partijos sukurtos kaip religijos, kaip sektos, kad sugrupuotų žmones į atskiras grupes. Aš žiūriu labai skeptiškai į partijas. Jei uždraustų partijas, tai liktų paprasti žmonės. Aš balsuoju ne už partijas, partijos man nesvarbu, praėjusiuose rinkimuose balsavau už žmogų.

– Tačiau taryboje bus daug partijų, pavienių narių bus mažai, Jums teks susipažinti ir su programomis ir rinktis ką palaikyti. Kaip tada?

– Tada susipažinsiu. Bet aš nesirinksiu pagal partijas. Aibė pavyzdžių, kai žmonės priklauso tai vienai partijai, tai po to kitai, dar kitai. Ir nesvarbu kokiai partijai priklauso, lieka žmogus, jo protas, išsilavinimas, intelektas. Jie nepasikeičia. Pavyzdžiui, praėjusiuose rinkimuose balsavau už Paužą, aš pažinau Paužą, maniau, kad jis pozityvus ir už jį balsavau. Manau, kad jei būčiau susipažinęs su Juška ar Lapėnu, gal būčiau už juos balsavęs. Aš už žmones, o ne už partijas.

– Kas yra Jūsų komandoje? Kas Jus palaiko?

– Komanda – tai tie, kurie yra komitete ir sąraše palaiko mane nebijodami. Yra tokių kurie palaiko, bet jie prašo būti neviešinami. Iš tiesų man tai priminė Stalino laikus. Kai kūriau komitetą, kai kviečiausi į sąrašą, tai tie  žmonės sutikdavo su manimi susitikti ne dieną, o naktį, kad niekas nematytų. Priežastis ta, kad aš esu nepartins, jie bijo būti nesuprasti, kodėl susitinka su žmogumi, kuris į rinkimus eina be partijos. 

– Kas už jus balsuos?

– Aš  bendrauju visą mėnesį su žmonėmis, važinėjuos kasdien po rajoną, aš superku pieną, važinėju per kaimus, turiu versliuką – gaminu duris, griaunu pastatus, užsiimu statybinėmis medžiagomis. Aš bendrauju su visokio plauko žmonėmis ir su pačia pigiausia darbo jėga, žemiausiais nekvalifikuotas darbininkais, ir su oligarchais, su jais susitinku, diskutuoju ir „šnapsą“ geriu. Tie, kurie su manimi susipažįsta, patiki manimi. Aš neišskirčiau vienos kategorijos. Žmones pavargę nuo partijų, jie supranta, kad tai bus vėl pažadų metas. 

– Ar priešinosi kas nors jūsų sprendimui kandidatuoti į merus ir kodėl?

– Buvo. Žmona. Todėl, kad šios pareigos atima daug laiko. Buvo viena iš jos sąlygų – sakė, jei tu eini i politiką, aš skiriuosi ir viskas. Va tokia sąlyga. Bet dar neišsiskyrė...

– Savo rinkiminėje programoje nurodote, kad mažinsite korupciją ir skaidriai bei aiškiai skirstysite biudžeto lėšas. Gal galite įvardinti Jurbarko savivaldoje bent vieną Jums žinomą korupcijos atvejį? Kur, Jūsų nuomone, yra didžiausia korupcija rajone?

– Supratau klausimą... Apie konkretų korupcijos faktą žinių nėra, tokio dalyko aš nežinau, turėtų būti kažkas nuteistas. Apkalbų lygyje kalbėti aš negaliu, mano asmenine nuomone, tai ji yra slepiama ir neprieinama liaudžiai. Net į antikorupcinius komiteto posėdžius žmonės neįleidžiami. Faktai nuslepiami. Planuoju bendrauti su Aleksiejumi (antikorupcinio komiteto pirmininku), į mane kreipiasi žmonės kaip į veiklų ir drąsų žmogų, kurie yra kažką užfiksavę.

– Kaip konkrečiai kovosite su korupcija?

– Konkrečiai aš darysiu, kad žmones matytu tai, kas darosi. Reikia atverti savivaldybės duris ir žmones turi matyti, žinoti, dalyvauti posėdžiuose. Reikia žmones kviesti dalyvauti, turi dalyvauti žmones, jie nekvaili. Turi dalyvauti lėšų paskirstyme, jei matote kas blogai, atvirai kalbėkite, o ne pakampėse. 

– Jums priimtinas skandinaviškas komunos modelis, kai bendruomenės žodis yra pirmiau nei valdžios institucijų žodis?

– Nesus susidūręs, bet jei jus taip sakote, tai tikrai taip. 

– Kokias pirmumo teises ir kaip suteiksite įmonėms, mokančioms mokesčius į Jurbarko rajono biudžetą?

– Pirmiausia turime rūpintis savo kiemu. Kaip ir šeimoje. Negali logikos samdyti iš kitos bendrovės, jei mano šeimoje žmona ir vaikai nedirba. Mes turime būti suinteresuoti, kad dirbtų savi žmones. Skelbiant konkursus aš kviesčiau pirmiausia vietinius, po to iš kitų rajonų. 

– Kaip skatinsite verslą Jurbarko rajone?

– Aš nesu utopistas ir gamyklos brėžinio jums neparodysiu. Bet mūsų kaimas yra mirštantis, visi bėga ir jo. Reikia sukurti darbo vietas ir sudaryti geras sąlygas.

– Šiuo metu esate verslininkas, tačiau  įspūdis iš TV laidų susidarė toks, kad nesate geras. Ten buvę pašnekovai jus kaltino, kad dirba pas jus nelegaliai ir kad Jūs nesumokate algų. Ką jūs galėtume atsakyti?

– Tie pašnekovai yra samdyti žmonės. Ten viskas surežisuota. Vienas iš tų žmonių jau vieną kartą yra sumokėjęs man už šmeižtą baudą. Ta moteris, kuri buvo laidoje, ji dirbo pas mane legaliai. Ji taipat jau eina į teismą, tuoj pamatysite laikraščiuose jų atsiprašymus už tą šmeižtą. Aš gi tiesioginėje laidoje nesimušiu su moterimi.

– Esate teistas. Vienoje TV laidoje sakėte, kad už reketavimą...

– Aš to nesakiau, tai sakė Šukauskas. Mano knygoje „Drakono dantys“ viskas parašyta. Aš ten buvau trejus metus. Esu teistas pagal Rusijos straipsnį. Teisme dalyvavo Lietuvos konsulas. Pirmą kartą buvo pritaikytas toks straipsnis, kadangi aš Lietuvos pilietis. Jei aš būčiau Amerikos pilietis, manęs būtų atsiprašę. Ta byla buvo ekonominė. Straipsnis skambėjo taip: privertimas pasirašyti sutartį. Pagal kaltinimą aš priverčiau žmogų dirbti, jis buvo metalo supirkėjas, prieš tai priversdamas pasirašyti sutartį.

– Jūsų programoje – tautiškumo ir lietuvybės puoselėjimas. Jūsų vaikai gyvena Rusijoje. Ar jie kalba lietuviškai? Jie save laiko lietuviais?

– Ne, jie rusai, nekalba lietuviškai. Sūnus Jurgis buvo mažas, kai aš patekau į kalėjimą. Jo mama iš Permės. Kai grįžau, jis jau nemokėjo lietuviškai. 

– Jus neketinate savo lietuvybės puoselėjimą pradėti nuo savo vaikų?

– Na, gal. Sūnus buvo atvažiavęs, aš sakiau, kad tavo tėvas lietuvis, tu turi išmokti lietuviškai, nes turi lietuvišką vardą ir pavardę, turi Permėje suburti lietuvių bendruomenę.

– Pats ilgai gyvenote Rusijoje? Ar pritariate Rusijos veiksmams Ukrainoje?

– Gyvenau 20 metų. Dažnai kalbuosi su rusais ir su Ukrainos gyventojais. Karas – tai pinigai. Tai reikalinga oligarchams. Kaip prasidėjo karas, aš nežinau. Lietuvoje irgi buvo karo pradžia, tuomet, kai lietuviai neparduodavo rusakalbiams torto gabaliuko. Mes neturim teisės smerkti nei rusų, nei ukrainiečių. Tie rusai nekalti, kad ten gyvena. Viena tauta atstovauja sau, kita sau. Priklauso kurį istorijos puslapį atsiversi, tas ir bus teisus. Vieną kartą atversi – Krymo pusiasalis yra Ukraina, atvertus kitą, kitus metus – ten Rusija... Aš galiu pasakyti, kad teisūs ukrainiečiai, palaikau ukrainiečių laisvės troškimą, bet ir nesmerkiu rusų. Visa ta situacija pasinaudojo piktos jėgos, kurių mes nematome...

– Bet po Antrojo pasaulinio karo buvo pasirašyta daugybė susitarimų, kad sienos bus nedalomos, nekvestionuojamos.

– Aš neskaitęs tų įstatymų, neįsigilinęs. Čia kaip seimūnai – jie prieš rinkimus viską pasirašo, bet po to nesilaiko...

– Ar turite priešų?

– Ne, neturiu. Nors gaunu žinučių grasinančių, kad nušaus, užmuš... Bet čia silpni žmones. Kai tą tašką samogono uždarinėjau rašė, kad mes tau vielų į miežius primesim, kad kombainas sugestų...

– Jūs savęs nelaikote konfliktišku žmogumi?

– Taip, nelaikau. Reikia mokėti prieiti prie žmogaus, mes kiekvienas turime minkštą vietą. Negali eiti prie kiekvieno žmogaus su tuo pačiu tekstu. Tavęs tada gali nesuprasti.

– Raudonėje įkūrėte naują bendruomenę, nors ten viena jau buvo. Teigiate, kad esate nekonfliktiškas žmogus, tai kodėl Jūs neprisijungėte prie ten jau esančios bendruomenės?

– Aš prisijungiau. Mano idėjos buvo per aštrios seniūnui, bendruomenės pirmininkui. Jie nepritarė mano problemų sprendimo formai.  Aš atėjau su daugybe klausimų, tačiau visiems klausimams, išskyrus malūno sutvarkymą,  buvo nepritarta. O kitais klausimais, pvz. nelegali alkoholio prekyba, man nepritarė. Norėjau kad į „Panemunių žiedus“ miestelio gyventojai eitų nemokamai ar bent už pusę kainos. Man tuomet buvo lengviau įkurti naują bendruomenę. Nors kainavo apie 2 000 Lt. Seniūnas man pasakė, kad aš neturiu teisės blaivinti žmones, kad esu ne psichologas, ne gydytojas, bet tos teisės iš manęs niekas neatėmė... 

– Jei Jums reikėtų balsuoti – uždaryti nykstančias kaimo mokyklas ar jas išlaikyti?

– Už tai, kad išlaikytume, net jei ten būtų tik du mokiniai.

– Ar esate kada nors davęs kyšį?

– Taip. Ir ne kartą. Lietuvoje daugiausia policininkams. 

– Ar esate Lietuvoje pylęs kontrabandinį rusišką benziną, rūkęs cigaretes, gėręs degtinę?

– Taip, esu. Degtinės negėriau. Bet rūkiau ir pyliau. 

– Mėgstamiausias autorius ir knyga.

– Knygų aš iš viso neskaitau. Mėgtamiausia TV laida – žinios, bet ir televizorius man jau tampa nereikalingas.

– Jūsų autoritetas.

– Mielai skaitau ir klausausi V. Visockį. Gerbiu šią asmenybę. Man patiko jo dainos, jis dainavo dainas, kurios nepatiko valdžiai, daugelis aktorių to nedarė. Turiu du jo portretus.

– Kokią Jurbarko krašto viziją matote?

– Matau labai gražų miestą. Turizmas klestės. Reikia plėsti turizmą.

– Kas bus, jei nepateksite net į tarybą?

– Dirbsiu savo darbą, ūkininkausiu, kviesiu būti politiškais. Žmonės niekur nenori dalyvauti,  jie pripratę kentėti, nors turi daug laiko. Tai sudaro galimybę valdžiai būti korumpuotai – tai kaip vogė, taip ir vogs. 

Interviu su visais kandidatais buvo rengiami redakcijos iniciatyva.