Ūkininkų protesto laužai liepsnojo ir Jurbarko rajone

Sausio 8-ają visoje Lietuvoje ūkininkai susibūrė į protesto akciją, kurios metu prie pagrindinių šalies kelių degino laužus ir taip siekė atkreipti šalies valdžios dėmesį į Lietuvos ūkininkus kamuojančias problemas. Laužai liepsnojo ir Jurbarko rajone.

Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas iš anksto feisbuke kvietė ūkininkus rinktis prie pagrindinio laužo, kuris liepsnojo lauke prie 146 kelio Jurbarkas–Raseiniai netoli Paulių kaimo, tačiau, pasak jo, iš viso rajone degė maždaug 10 laužų.

Prie laužo ūkininkai suvažiavo su žemės ūkio technika, papuošta jų reikalavimus išdėstančiais plakatais: „Mes sakome gana! Reikalaujame saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita!“, „Reikalaujame palikti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką!“, „Reikalaujame, kad naftos dujoms nustatytas akcizas nebūtų didesnis nei kaimyninėse valstybėse!“ – tai toli gražu ne visi viltį susitarti praradusių ūkininkų reikalavimai.

Pasak R. Jovarausko, pagrindinės žemdirbių problemos  yra žemos grūdų ir pieno supirkimo kainos bei augančios išlaidos, per Klaipėdos uostą vykstantis rusiškų grūdų judėjimas, reikalavimai dėl ilgamečių pievų atkūrimo, tariamų durpynų nustatymas netgi melioruotose žemėse, dujų akcizas, žaliojo dyzelino naudojimo apribojimai.

Ūkininkai skundžiasi, kad Žemės ūkio ministerija į jų pasiūlymus visiškai neatsižvelgia, kad tarp ministerijos ir žemdirbius atstovaujančių organizacijų nevyksta dialogas.

Mūsų kraštietis žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas teigė, kad susitiko su protestuojančiais ūkininkais prie laužo Seredžiuje. Pasak jo, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ūkininkų sąjungos kvietimu tą dieną buvo Kaune.

Ministro manymu, ūkininkų suaktyvėjimas rodo prasidedantį priešrinkiminį laikotarpį

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį LRT RADIJUI tvirtino, kad ūkininkų siūlomi iškilusių problemų sprendimo būdai skamba prieštaringai.

„Kalbant apie reikalavimus arba labiau kalbant apie tų reikalavimų sprendimo būdus, tai jau čia man yra visiškai prieštaringi klausimai, nes, pavyzdžiui, vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas. (...) Mes jau šitą klausimą svarstome ir ieškome sprendimo nuo ankstyvo rudens, tai tarybos (Žemės ūkio tarybos – ELTA) atstovai nedalyvavo šitame procese. Tai jau man akivaizdžiai rodo, kad nesiekiama konstruktyvumo ir, matyt, kas yra akivaizdus faktas, įeiname į priešrinkiminį laikotarpį“, – LRT RADIJUI kalbėjo K. Navickas.

Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas teigė nesutinkantis su ministro pozicija. Jis pažymėjo, kad ŽŪT yra aktyvi, svarstant žemės ūkiui svarbius klausimus.

„Nesutikčiau su ministro pasakymu, kad nedalyvavome. Ne kartą pristatėme savo siūlomą būdą, kaip būtų galima sumažinti (daugiamečių pievų mažėjimą – ELTA) ir patys savo iniciatyvą žemdirbiai susitiko su Europos Komisijos atstovais, taip pat ir ne taip senai turėjome darbinį susitikimą su ministerija“, – LRT RADIJUI aiškino I. Hofmanas.

ŽŪT vadovas teigė turintis duomenų, kad per Lietuvą yra vežami rusiškos kilmės grūdai ir pašarai.

Žemės ūkio ministras K. Navickas, reaguodamas į ŽŪT pirmininko teiginius, tvirtino, kad galimai rusiškos kilmės žemės ūkio produkcijos eksporto kiekiai Klaipėdos uoste yra sumažėję. Be to, anot jo, šio tipo eksportas nėra draudžiamas.

„Lietuva eksportuoja per Klaipėdos uostą 4 milijonus tonų grūdų, tai yra tas skaičius judėjimo. Taip, tai yra nesankcionuota prekė ir Europos Sąjungos šalys, ir pati Europos Sąjunga taip pat nesvarsto galimybės drausti maisto eksporto, nes tai yra susiję jau ir su trečiųjų šalių pagalba. Tai yra pakankamai jautrus tarptautinis klausimas, tą klausimą Žemės ūkio taryboje mes su latviais kartu keliame ir dar kartą kelsime“, – aiškino K. Navickas.

Žemės ūkio taryba susitiko su premjere

Pirmadienį su premjere ir žemės ūkio ministru susitikusių protestuojančių ūkininkų atstovai pasiektu rezultatu patenkinti, teigia jų delegacijos vadovas.

Pasak I. Hofmano, Ingrida Šimonytė užtikrino, kad spręs keliamas problemas dėl pakeltų kuro akcizų, daugiamečių pievų atkūrimo, saugomų teritorijų plėtros.

„Mūsų bendruomenei pasakysiu, kad, nepaisant išankstinių nuogąstavimų, kad per šitą susitikimą nieko nepasieksime, reikia konstatuoti, kad dialogas įvyko ir premjerė mus išgirdo“, – pirmadienį po ŽŪT delegacijos susitikimo su premjere, žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir Aplinkos ministerijos atstovais sakė I. Hofmanas.

Ūkininkų atstovas vykusią diskusiją pavadino „labai konstruktyviu ir darbiniu pokalbiu“.

„Į daugelį problemų bus atsižvelgta“, – tikino I. Hofmanas. „Į tokias kaip suskystintų dujų akcizas, saugomų teritorijų plėtra, Žemės ūkio ministerija įpareigojo spręsti ir daugiamečių pievų problemą“, – pabrėžė jis.

Ūkininkų reikalavimus kritikuoja gamtosaugininkai

Su ūkininkų reikalavimais susipažinusios nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos šią akciją vadina trumparegiška ir savanaudiška, rašoma organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ pranešime žiniasklaidai.

„Nors protesto iniciatoriai savo reikalavimuose pripažįsta, kad vykstanti klimato kaita daro apčiuopiamą neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkiui, visgi jie nesutinka, kad intensyvaus žemės ūkio veikla yra reikšmingas veiksnys, prisidedantis prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo. Jie tai vadina „aplinkos ministerijos skleidžiama dezinformacija“. Apmaudu, bet tokį požiūrį galiu vertinti tik kaip atsakomybės prieš gamtą, visuomenę ir ateities kartas stoką. Daugelis ūkininkų akcijos keliamų reikalavimų yra orientuoti į siekį susirinkti kuo daugiau viešųjų pinigų paramos ir užsitikrinti sąlygas toliau teršti vandenį, alinti dirvožemį, skurdinti mūsų gamtą. Iš visuomenės pusės žiūrint, tai – savanaudiška, iš jų pačių verslo – trumparegiška“, – teigia organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas Žymantas Morkvėnas.

Gamtininko vertinimu, protestuojančių keliamais reikalavimais siekiama dar labiau sumažinti ir taip minimalias aplinkosaugines ambicijas, o norint atliepti tokius kylančius aplinkosauginius iššūkius kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, žemės ūkio politika turėtų eiti priešinga linkme.

 Ž. Morkvėnas atkreipia dėmesį, kad protesto iniciatorių viešinami reikalavimai neatspindi visos ūkininkų bendruomenės požiūrio. „Savanaudiškumo ar trumparegiškumo etiketės negalime ir nenorime „klijuoti“ visiems ūkininkams. Didelė dalis ūkininkų, kuriems ūkininkavimas yra ne tik verslas, bet ir savotiškas gyvenimo būdas, yra įkvepiantys ir sektini pavyzdžiai. Jie drąsiai derina tradicijas su naujovėmis, prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, ieško trumpesnio kelio ir santykio su savo vartotoju, atsakingai puoselėja juos supančią gamtą. Lietuvoje tokių pavyzdžių turime nemažai. Šie ūkininkai šiandien neprotestuoja, bet kantriai dirba savo sunkų darbą“, – teigia jis.

Gamtininkai primena šalies Konstituciją, kuri draudžia niokoti žemę, jos gelmes, teršti vandenis ir orą, skurdinti augaliją ir gyvūniją. Šių nuostatų laikymasis yra teisėtas visuomenės lūkestis, kuris negali būti laikomas žemiau privačios nuosavybės intereso.

Gamtosaugininkai įsitikinę, kad valstybė turėtų remti didžiausią viešąjį gėrį teikiančias žemės ūkio praktikas. Tai reiškia, pirmiausia tuos, kurie padeda pievoms ir pelkėms atsikurti ir išlikti, taip pat – laukuose gyvulius laikančius ūkius, smulkius, ekologinius ir  biodinaminius ūkius.

Žemdirbiai važiuos į Vilnių

Nors atrodė, kad ūkininkų atstovai ir premjerė sutarė dėl sąlygų ir paramos žemės ūkiui, antradienį paaiškėjo, kad ūkininkai, išklausę valdininkų argumentus, nusprendė toliau kovoti už savo teises.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas feisbuko paskyroje negailėjo kritikos valdžiai. „Išklausius Lietuvos žemės ūkio taryba pranešimą žemdirbiams apie vakarykštį (01.08) susitikimą su Premjere NUTARTA, kad Vyriausybės veiksmai ir retorika panaši į siekį vilkinti problemų sprendimą, o Vyriausybės negebėjimas konkrečiai įsipareigoti imtis veiksmų žemdirbių netenkina. Žemdirbiai vienbalsiai pritarė, kad žemdirbių technikos važiavimas į Vilnių neatšaukiamas“, – rašė „Puidokų ūkis“ savininkas.

Jurbarko ūkininkų vadas Raimundas Jovarauskas „Mūsų laikui“ patvirtino, kad į Vilnių su žemės ūkio technika važiuos ir Jurbarko žemdirbiai.

Primename, kad ūkininkų protestą organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti 10 narių: Lietuvos ūkininkų sąjungą, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociaciją, Lietuvos pieno gamintojų asociaciją, Lietuvos grūdų augintojų asociaciją, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją, Lietuvos paukštininkystės asociaciją, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociaciją, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociaciją, Lietuvos galvijų gerintojų asociaciją.