Ar tvarumas ir ekologiškumas yra tas pats?

Tikrasis tvarumas prasideda, kai mąstome apie daiktų gyvavimo ciklą, teigiama Vilniaus Gedimino technikos universiteto pranšime spaudai. Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas nėra naujas, jis vis dar nėra labai paplitęs. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo programų koordinatorė dr. Rūta Mikučionienė pasakoja, kad gyvavimo ciklo analizė dažniausiai naudojama, norint atsakyti į klausimą: kas palieka didesnį CO2 pėdsaką aplinkoje – daugkartinis produktas, kuriam pagaminti reikia daug žaliavų, ar vienkartinis, kuris bus naudojamas tik kartą?

Kas yra gyvavimo ciklo mąstysena?

Gyvavimo ciklo mąstysena – tai produkto ar paslaugos gyvavimo laiko įvertinimas nuo pat jo sukūrimo  – iki sunaikinimo. Dr. R. Mikučionienė pasakoja, kad daikto gyvavimo ciklą sudaro žaliavų išgavimas, medžiagų ir produkto gamyba, naudojimo laikas ir sunaikinimas.

„Kiekvieną daikto gyvavimo ciklo etapą galima vertinti labai skirtingai. Pavyzdžiui, visiems žinoma, kad tvariau yra naudoti daugkartinį puodelį, nei vienkartinį. Tačiau jūs galite pamiršti pasiimti savo puodelį ir dėl to turėsite pirkti vienkartinį. Galima vadovautis gyvavimo ciklo mąstysenos principais – vienkartinį puodelį naudoti be plastikinio dangtelio. Taip sumažinsite išteklių, reikalingų puodeliui pagaminti, kiekį  bei sutaupysite energijos, kuri būtų skirta jo perdirbimui“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Gyvavimo ciklo mąstysenoje vertinama ir daugiau rodiklių. Svarbu ne tik iš ko daiktas pagamintas, bet ir kiek dažnai ar ilgai bus naudojamas, ar jam naudoti reikės papildomų išteklių.

„Galvodami apie vienkartinį puodelį, mes vertiname naudojamus resursus jo gamybai ir perdirbimui, visada turėdami mintyje, kad šis bus panaudotas tik vieną kartą. Tuo tarpu, jei kalbame apie daugkartinį puodelį, vertiname tai, kad jį kaskart turėsime išplauti ir taip sunaudosime daugiau vandens. Šis vertinimas tinka ir kitiems daiktams, kurių veikimui reikia papildomai naudoti energiją ar šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, – teigia dr. R. Mikučionienė.

Svarbu ir kaip produktas transportuojamas

„Perkant tvarų produktą, svarbu įsivertinti, kaip jis iki jūsų atkeliavo. Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Pavyzdžiui, jeigu toks pat daiktas buvo pagamintas keleto šimtų kilometrų spinduliu nuo jūsų, o kitas – kitame pasaulio krašte, be jokios abejonės kur kas tvariau įsigyti tą, kurio nereikia gabenti per pusę pasaulio“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Tvarumo ekspertė pataria atsižvelgti į tai, kokiomis transporto priemonėmis yra gabenamas produktas. Lėktuvai yra pati taršiausia priemonė, paliekanti didžiausią CO2 pėdsaką. Todėl geriau rinktis prekes, kurios gabenamos laivais, traukiniais, ar krovininiais automobiliais.

„Net jei norimas produktas yra tvarus ir pagamintas iš perdirbtų medžiagų, ne visada jį bus tvaru siųstis iš toli, parskraidinti lėktuvu. Transportavimo dalis gali padaryti didesnę žalą aplinkai, kurios nekompensuos net įdėtos pastangos pagaminti aplinkai draugiškesnį produktą. O taip pat nepamirškite, kad kalbėdami  apie gyvavimo ciklo mąstyseną, mes vertiname ne tik transporto kurą, bet ir skaičiuojame, kiek žaliavų, medžiagų ir energijos buvo sunaudota transporto priemonei pagaminti“, – sako dr. R. Mikučionienė.

Rinkitės daiktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų

Tvarumo ekspertė pataria prioritetą teikti panaudotiems daiktams arba pagamintiems iš perdirbtų medžiagų. Remiantis gyvavimo ciklo mąstysena, tai padės išvengti resursų naudojimo žaliavų gamybos etape, gaminant naują daiktą nuo nulio.

„Pavyzdžiui, norint pagaminti kuprinę, ją lygiai taip pat, tik dar tvariau, galima pagaminti naudojant perdirbtą plastiką. Kartais gali visiškai pakakti perdirbamo plastiko, kad būtų pagaminta nauja kuprinė. O jei ir reikės papildomų medžiagų, tai daug mažiau. Produktai iš perdirbtų medžiagų yra žymimi specialiais skiriamaisiais ženklais“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Visgi, patariama kritiškai žiūrėti į tokius ženklus bei atidžiai skaityti etiketę. Pavyzdžiui, ženkliukas ant pakuotės gali skleisti žinutę, kad daiktas pagamintas iš perdirbtų medžiagų, tačiau paskaičius etiketę galima pamatyti, kad sudėtyje tik mažoji dalis medžiagų iš tiesų perdirbtos.

Socialiai atsakinga produkto gamyba

„Socialinis gyvavimo ciklas – tai dar vienas naujas terminas, neatsiejamas nuo daikto gyvavimo ciklo. Tvarumu besidomintys žmonės vis daugiau dėmesio skiria ne vien aplinkosaugai, bet ir renkasi socialiai atsakingus prekės ženklus, kurie užtikrina tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams bei užkerta kelią jų išnaudojimui. Pastaraisiais metais atsakingos institucijos, ypač Europos Sąjungoje, iš gamintojų reikalauja vis detalesnių ataskaitų, kur būtų pateikiama išsami informacija apie kiekvieną produktą – kur ir kokiomis sąlygomis jis buvo gaminamas“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.

Anot jos, ilgainiui gali stipriai sumažėti socialinių sąlygų neatitinkančių įmonių, o tai leis vartotojui drąsiau rinktis produktus, neprisidedant prie žmonių išnaudojimo darbe.

Gyvavimo ciklo pabaigoje – rūšiuokite

„Siekiamybė tokia, kad gamintojas, prieš kurdamas produktą, iš anksto pagalvotų apie visas jo gyvavimo stadijas, taip pat ir sunaikinimą. Dar prieš pradedant gaminti daiktą, tvarūs gamintojai apsvarsto žaliavų perdirbimo, rūšiavimo galimybes. Tuo tarpu mūsų, kaip vartotojų, pareiga užtikrinti, kad daikto gyvavimo ciklo pabaiga būtų teisinga – kad jis būtų išmestas pagal rūšiavimo taisykles. Taip galėsime būti užtikrinti, kad nors šio daikto gyvavimo ciklas pasibaigė, galimai jis pasitarnaus gaminant perdirbtą naują produktą.“ – sako dr. R. Mikučionienė.