Pasibaigus vilkų medžioklės sezonui – svarstymai, kad vilkų Lietuvoje per daug

Aplinkos ministerija informavo, kad kovo 31 d. baigėsi 2023–2024 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžiota 280 vilkų, dar 9 vilkai buvo partrenkti automobilių ar sumedžioti pagal išduotus specialius leidimus ne medžioklės sezono metu mažinant vilkų daromą žalą avims ir kitiems ūkiniams gyvūnams.

2023–2024 m. medžioklės sezono metu buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas, kuris pirmą kartą per dešimt metų taip ir nebuvo išnaudotas, tiesa, šį sezoną jis gerokai didesnis nei pernai, kai buvo sumedžioti visi 282 vilkai.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau. Šiemet anksčiau nutraukti sezoną neprireikė.

Pagal patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi 32–62 vilkų šeimos. Jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau vilkų žiemos pabaigoje), populiaciją planuojama tolygiai mažinti ir išlaikyti 32–62 šeimų ribose.

Jau kelinti metai Lietuvoje vilkų skaičiavimą miškuose pagal pėdas pakeitė moksliniai tyrimai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje  tiriamos sumedžiotų patelių gimdos. 2020 – 2023 metų medžioklės sezone sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai mokslininkams leido pateikti išvadą, kad Lietuvos teritorijoje praėjusių metų žiemos pabaigoje gyveno ne mažiau kaip 91 vilkų šeima.

Limitas neišnaudotas dėl kelių priežasčių

Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas „Mūsų laikui“ teigė, kad  Jurbarko rajone sumedžiota 16 vilkų – 15 medžioklės sezono metu ir vienas pagal atskirą leidimą.

Pasak jo, vilkų medžioklės kvotos neišnaudotos dėl keleto priežasčių, viena iš jų – žiemos nebuvimas, nes vilkai medžiojami ant sniego sekant pėdsakais. Dienos metu vilką galima sumedžioti tik medžioklėje su varovais, o kai naktys tamsios, nėra sniego, šūvio atlikti neina.

Vilkų yra per daug

D. Rybakovas pastebėjo, kad koks tikslus vilkų skaičius turėtų būti mūsų šalyje niekas negali pasakyti. Pasak jo, Lietuvoje, problema yra kita – vilkų daugėja, jų natūrali gyvenamoji vieta yra dideli miškai. 5–6 metų sulaukę vilkai palieka savo šeimą, jie turi išeiti, todėl įsikuria mažesniuose miškuose arčiau gyvenamųjų namų, kur daro žalą naminiams gyvūnams ir gyvuliams.

Beje, portalui „Gyvenu Jurbarke“ D. Rybakovas sakė, kad vilkai tapo matomi dėl miškuose vykstančių kardinalių pokyčių. „Prisiminkite, kad Karšuvos giria yra vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Ten įkurtas Viešvilės rezervatas, kur žvėrys gali ramiai veistis. Kelis metus iš eilės sumedžiojom mažiau vilkų, todėl jų daug priaugo. Suaugę patinai išeina iš gaujų ir kuria savo šeimas“, – teigė D. Rybakovas.

Su tokiais teiginiais nesutinka Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro administratorius gamtininkas Saulius Bartminas, pasak kurio, „medžiotojiškas“ vilkų populiacijos reguliavimas yra neefektyvus ir tik didina šių žvėrių šeimų skaičių. Pasak gamtininko, natūraliai naujų vilkų šeimų kūrimasis yra gana lėtas procesas – iš šeimos vilkai išeina kas 4–5 metai. Tuo tarpu išardžius šeimą (nušovus dominuojančios poros narį), vilkai dažniausiai išsisklaido ir ieško negiminingo vilko bei neužimtos teritorijos naujos šeimos sukūrimui. „Per 6 metų „medžiotojišką reguliavimą“ šeimų pagausėjo praktiškai 100 procentų“, – pastebi Saulius, atkreipdamas dėmesį, kad vilkų populiaciją reikia skaičiuoti šeimomis, o ne atskirais individais, nes individų skaičių šeimoje vilkai patys susireguliuoja.

Pasak gamtininko, miškuose pritrūkus vietos naujoms šeimoms, jos kuriasi nedideliuose miškuose, kur ganosi nesaugomi gyvuliai. Grėsmės, kurią vilkai labai gerai apskaičiuoja, ten jiems jokios nėra, nes „reguliuotojai“ ten dėl tingėjimo dirbti (o tai, pasak gamtininko, jau darbas, ne pramoga) nesirodo. „Taikliųjų rankelių“ pramogos šaudant vilkus miškuose yra bėdų darymo kaimo žmogui garantas“, – reziumavo gamtininkas, pridurdamas, kad dabartinis šeimų skaičiaus sprogimas ir vyksta dėl ankstesnių medžioklės sezonų. „Kiekvienais metais nušaunama apie 12 dominančių, kiek dominantų – neaišku. Sukūrus naują šeimą reikia ir naujos neužimtos teritorijos“, – pastebi gamtininkas, kurio nuomone pirmiausiai medžiojami, t. y. reguliuojami, turėtų būti naminius gyvulius pjaunantys vilkai.

Beje, kai kuriais atvejai su gamtininku sutinka ir medžiotojų vadovas, pasak kurio mokslininkai teigia, kad sumedžiojus alfa patiną arba alfą patelę vilkų gauja greičiau pasklinda arba negali sumedžioti pakankamai maisto ir eina prie gyventojų ieškotis maisto. Lietuvoje miškų nėra daug, daug mažų miškų, o vilkų daugėja, pvz., per 10 metų. mūsų rajone vilkų skaičius nuo 30 išaugo iki 300.

Medžioti būtina

Nors daugeliui medžioklė asocijuojasi su brutaliu užsiėmimu, mokslininkai sako, kad medžioti vilkus, kaip ir kai kuriuos kitus laukinius žvėris, neišvengiama.

„Mes gyvename gamtinėje zonoje, kurioje yra puikios sąlygos augti ir klestėti vilkų populiacijai. Dėl šios priežasties turime itin atsakingai prisiimti vilkų populiacijos valdymo įsipareigojimus“, – dar 2022 m. portalui „Delfi“ teigė Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė. „Čia neturėtų būti vietos išsišokėliškiems judėjimams „man patinka vilkas“, o „man nepatinka vilkas“. Jų populiacijos valdymas turi būti vykdomas vadovaujantis populiacijos stebėsenos rezultatais. Ir jei šiuo metu populiacija yra auganti ir vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vilkų veikla registruojama net žmonių kiemuose, tai reiškia, kad yra tas laikas, kai tenka atidėti sentimentus šiai nuostabiai rūšiai į šalį ir imtis priemonių, jog suvaldytume nepageidautiną vilkų veiklą“, – sakė ji.

2024-aisiais LRT radijui laidoje „Ką žinome apie vilkus Lietuvoje?“ mokslininkė teigė, kad vilkus medžioti būtina, kad jie saugotųsi žmogaus, bet medžioklė turėtų būti orientuota į vadinamuosius „probleminius“ vilkus, kurie pjauna ūkinius gyvūnus. „Vilkas nemedžiojamas praranda žmogui baimę, – teigia mokslininkė. – O praradęs baime jau eina artyn prie žmogaus. Iš tikrųjų gali susidaryti situacija, kad vilkas gali peržengti „raudoną liniją“. Medžiojamas vilkas, turintis atsargumą žmogui – mums saugiau su tokiu vilku gyventi“.

Saugoma rūšis

Vilkas yra saugoma rūšis Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų valstybių. Lietuva, 1996 m. ratifikuodama Berno konvenciją „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos“, nustatė, kad Lietuvai yra netaikomas Berno konvencijoje įtvirtintas draudimas medžioti vilkus.

Pagal Buveinių direktyvą Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai taip pat padaryta išimtis, ir šios šalys turi teisines galimybes reguliuoti vilkų gausą juos medžiojant. Nors Lietuva ir išsiderėjo palankesnes nei Vidurio ir Centrinės Europos valstybės vilkų populiacijos reguliavimo išlygas, tačiau pagal tarptautinius įsipareigojimus privalo užtikrinti palankią vilkų apsaugos būklę.