Žolės deginimo prevencija: ką svarbu padaryti šiandien?

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda žolės deginimas, už kurį gresia baudos,  ir gamtai pavojingas reiškinys. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus. Pievų ir miškų gaisrų prevencija besirūpinančių institucijų Valstybinių miškų urėdijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai šiandien susitiko aptarti tolesnes bendradarbiavimo galimybes, apžvelgti atvirų vietovių gaisrų gesinimo ir prevencinių priemonių taikymo aktualijas, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę. Susitikimo metu akcentuotos numatomos priemonės siekiant sumažinti pavasarinį žolės deginimą ir buvo surengta miškų bei atvirų vietovių gaisrų gesinimo technikos apžiūra.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdo prevencines akcijas „Nedegink žolės“ ir „Saugi vasara“.  Apie išdegintus plotus informaciją  teikia Nacionalinei mokėjimo  agentūrai.  Kad greičiau būtų aptikti žolės gaisrai, pasitelkiami bepiločiai orlaiviai (dronai).

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Kovo mėnesį įprastai prasideda žolės deginimas, kuriam Valstybinių miškų urėdija siekia užkirsti kelią informuodama ne tik apie pasekmes bei daromą žalą gamtai, bet ir suaktyvindama gaisrų stebėjimą visoje Lietuvoje. Dėl neatsakingų piliečių išdega tūkstančiai hektarų nenušienautos žolės, nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, aplinkinius pastatus, ir, skaudžiausia, tokiuose gaisruose kasmet žūva ne tik pievų, miškų gyventojai, medynai, bet ir žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų.

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių duomenimis, 2023 m. Lietuvos miškuose užregistruota 167 miško gaisrai 59,63 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruotas 81 miško gaisras 53,26 ha plote). VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 360 kartų, esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje budi apie 800 darbuotojų.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad prasidėjus pavasariui ir atšilus orams, daugelis pradeda gaminti maistą lauke, bet pamiršta, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Baudos už  gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:

Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų;

Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų;

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų;

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.