Jurbarko rajone priedangose pasislėpti galėtų apie 14 proc. gyventojų (patikslinta ir papildyta)

Vasario 19 dieną Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) pristatė civilinės saugos srities aktualijas. Viena iš jų – pristatytas ir atnaujintas šalies priedangų žemėlapis. Pasak ministrės, apie pusė šalies savivaldybių artėja prie Vyriausybės nustatytų tikslų – minimalaus skaičiaus gyventojų, kuriems turi užtekti vietos priedangose. Deja, Jurbarko rajono savivaldybės tarp jų nėra.

Priedangomis turi rūpintis savivaldybės

„Plečiant priedangų tinklą ir stiprinant civilinę saugą vietos lygmeniu, pagrindinį vaidmenį vaidins savivaldybių parengties pareigūnai. 12 šalies savivaldybių yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių, tačiau kitoms dar reikia pasitempti, nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant didesnio mūsų gyventojų saugumo“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.

Lietuvoje šiuo metu yra 3 310 priedangų, jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų. PAGD duomenimis, Estijoje šis skaičius siekia 10 proc., o Latvija priedangų įrengimo nėra pradėjusi.

Pusė Lietuvos savivaldybių jau yra arti Vyriausybės nustatytų tikslų. Minimalus skaičius gyventojų, kuriems turi užtekti vietos priedangose yra 60 proc. gyventojų miestų savivaldybėse ir 40 proc. gyventojų rajonų savivaldybėse (vertinant bendrai šalies mastu – apie 50 proc.). Atsakomybė už priedangų parinkimą, sužymėjimą ir parengtį tenka savivaldybėms. Priedangų tinklo kūrimo procesą koordinuoja ir savivaldybėms padeda PAGD.

Jurbarko rajone priedangose vietų užtektų maždaug 14 proc. gyventojų

Dar 2023 m. birželio pabaigoje „Mūsų laikas“ skelbė, kad savivaldybės mero potvarkiu buvo patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės priedangų sąrašas ir jų suvestiniai duomenys. Sąraše 18 objektų, kurių didžioji dalis yra rajono švietimo įstaigų rūsiai, pusrūsiai, kultūros įstaigų, miesto daugiabučių patalpos. Pasirodo, priedangų sąrašas dar kartą patvirtintas 2023 m. spalio 2 d., tiesa, jame nedaug kas pasikeitė – sąraše tebėra tos pačios 18 vietų, iš kurių 7 yra Jurbarko mieste, 3 – Viešvilėje, 2 – Veliuonoje ir po vieną Girdžiuose, Raudonėje, Smalininkuose, Šimkaičiuose, Eržvilke ir Rotulių kaime. Naujajame sąraše tiesiog nurodyti kiek didesni priedangose galinčių pasislėpti gyventojų skaičiai.

Vietoj birželio mėnesį nurodytojo bendro preliminaraus priedangose galinčių pasislėpti žmonių skaičiaus – 2 940,  naujajame sąraše įrašytas 3528, tokiu būdu padidinant galinčių pasislėpti gyventojų procentą nuo 11,85 proc. iki 14,2.

Tiesa, tai bendras rajono vidurkis – Jurbarko mieste situacija blogesnė. Septyniose priedangose čia yra maždaug 1028 vietos, o gyventojų mieste 2022 m. sausio 1 d. buvo 10 051, taigi čia priedangų užtektų tik apie 10 proc. gyventojų.

Gyventojai priešinasi

Dar praėjusių metų pabaigoje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė LRT.lt komentavo, jog šiuo metu galimybės priedangoms parinkti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms priklausančius objektus yra išnaudotos.

„Pagrindinė problema parenkant priedangas yra ta, kad savivaldybėje nėra pakankamo skaičiaus visuomeninių pastatų su rūsiais, pusrūsiais, kuriuos galėtume pritaikyti gyventojų apsaugai“, – teigė ji.

Kreiptasi į daugiabučių namų savininkų bendrijas, tačiau susiduriama su gyventojų pasipriešinimu.

„Tik trijų gyvenamųjų namų bendrijų savininkai jiems priklausančias patalpas sutiko įteisinti kaip priedangas“, – komentavo R. Vančienė.

Prašo gyventojų sutikti daugiabučių rūsius įteisinti kaip priedangas

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Vidmantas Gliosas teigia, kad numatoma vėl kreiptis į daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus (bendrijų pirmininkus) ir aptarti galimybes namų rūsius bei pusrūsius numatyti priedangomis, juos paženklinant atitinkamais ženklais. Pasak V. Glioso, tik tokiu būdu būtų įmanoma visiems gyventojams, tiek mieste, tie rajone, turėti sąlygas trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, tai pat apsisaugoti nuo netiesioginio apšaudymo, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų ar atsitiktinių kulkų.

Patarėjas teigia, kad priedangų plėtros klausimai bus sprendžiami kovo mėnesį. Gavus gyventojų pritarimus, bus atnaujinamas ir priedangų sąrašas.

Priedangos – trumpalaikei apsaugai

Priminsime, kad priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).

Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite. Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.