Hidrometeorologai primena, kaip elgtis ant ledo

Į šalį vėl užsukus atodrėkiui, prieš lipant ant ledo būtina įsivertinti situaciją ir būti ypač atsargiems. Sulaukus teigiamų temperatūrų ir skysto pobūdžio kritulių, paspartėjo ledo tirpsmas, ant jo atsirado vandens, gali būti atotirpų, properšų, trūkių, ledą gali pakelti.

Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso tiek nuo vyraujančių orų sąlygų, tiek nuo pačios vandens apykaitos. Gėluose vandens telkiniuose ledo danga pradeda formuotis pašalus ir vandens temperatūrai nukritus iki 0 °C.

Upių ledo režimas prasideda vėliau nei kituose vandens telkiniuose. Pradinėje ledo susidarymo fazėje pasirodo ledėsiai ir priekrantės ledas, vėliau formuojasi ižas, kuriam gausėjant ir šąlant susidaro ledo lytys. Ledo lytims didėjant ir jungiantis, upėse susiformuoja ištisinė ledo danga.

Stovinčio vandens telkiniuose ledo danga įprastai pradeda formuotis anksčiau – nuo priekrantės, pamažu augant vidurio link. Jei vyrauja vėjuoti orai, dėl stipraus bangavimo, ledas ežeruose ir tvenkiniuose susidaro panašiu metu kaip ir upėse.

Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.

Ankstyvas vandens telkinių užšalimas gali sustabdyti vandens transporto darbą. Labai šaltos žiemos metu susidarius itin storai ledo dangai gali pritrūkti deguonies žuvims ir vandens mikroorganizmams.

Upėse ledo danga niekada nebūna saugi. Net kai vyrauja labai žema oro temperatūra, o upė atrodo visiškai užšalusi, dėl upės tėkmės atsiranda praplovų, kuriose ledas būna labai plonas, todėl galima susižeisti, įlūžti ir paskęsti.

Kaip apsisaugoti/elgtis?

• sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją apie ledo storį ežeruose;
• nelipkite ant ledo neįsitikinę, kad tai yra saugu;
• prieš pradėdami eiti ledu apsidairykite – galbūt jau yra pramintas takelis;
• nelipkite ant ledo, kuriame yra įšalusių medžių šakų, krūmų, nendrių ar daiktų, nes tose vietose ledas būna plonas ir trapus;
• nelipkite ant ledo ten, kur įteka upė ar kitas vandens šaltinis;
• eidami ledu turėkite lazdą, ja periodiškai patikrinkite ledo tvirtumą (tą daryti reikėtų ne prieš save, o iš šono). Jeigu sudavus lazda ant ledo pasirodo vanduo, nedelsdami grįžkite į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo, taip kūno svoris pasiskirsto tolygiai;
• neeksploatuokite transporto priemonių ant ledo;
• neleiskite vaikams vieniems būti ant ledo;
• venkite grupuotis. Jei tenka eiti ledu kartu su grupe žmonių, vienas nuo kito laikykitės didesniu nei 5 m atstumu;
• nevaikščiokite ledu arti kranto – čia ledas būna silpnesnis, jame gali būti trūkių;
• nelipkite ant ledo atodrėkių metu;
• venkite vietų, kuriose yra sniego – po sniegu ledas visada plonesnis;
• lipdami ant ledo su savimi turėkite smaigus – įlūžus tai gana efektyvi priemonė gelbėjantis.

Įlūžus:

• išlikite ramūs ir stenkitės ropštis į tą pusę, iš kurios atėjote;
• ant ledo reikėtų užšliaužti plačiai ištiesus rankas, kad būtų didesnis atramos plotas;
• stenkitės daugiau užgulti ledą, atsargiai iškelkite vieną koją, paskui kitą;
• jei ledas yra per silpnas ir bandant išlipti iš eketės lūžta, reikėtų jį laužti tol, kol bus pasiektas tvirtesnis ledas;
• užšliaužus ant ledo negalima stotis tuojau pat, reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kurios atėjote – ledas ten tvirtesnis;
• įlūžus upėje iš eketės reikėtų ropštis prieš srovę, kitaip srovė įtrauks po ledu;
• pasiekę krantą stenkitės kuo greičiau sušilti;
• pamatę skęstantį žmogų nedelsdami skambinkite pagalbos numeriu 112;
• įvertinus situaciją, galite patys išgelbėti skęstantį, tačiau būkite labai atsargūs – šliaužti prie eketės reikėtų lėtai, plačiai ištiesus rankas, jeigu yra galimybė, po savimi pakišus slides ar lentą. Prie pat eketės ledas lengvai lūžta – žmogų jis išlaiko 3–4 metrai nuo jos, todėl gelbėjant skęstantį reikėtų paduoti slidę, lentą arba tiesiog numesti virvę. Jei gelbėjančių yra daugiau – galima sudaryti „gyvąją grandinę“, laikant vienam kitą už kojų, ir tada traukti skęstantįjį;
• išgelbėjus skęstantį, reikia kuo skubiau jį sušildyti, perrengti ir suteikti medicininę pagalbą.