Balandžio 6-ąją Panemunės pilyje suskambės dvarų muzika

Balandžio 6-ąją, 14 val., Panemunės pilyje suskambės jau antrasis Senosios muzikos festivalio koncertas – „Air de Cour šokių ritmu“. „Nepraleiski šių gražių dienų akimirkų...“ – prancūzų kompozitoriaus Honore d’Ambruis (1660–1702) kūrinio žodžiais organizatoriai kviečia į koncertą, kuriame Senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ pristatys XVII a. Prancūzijos dvaruose gimusį air de cour dainos žanrą.

Pirmą kartą air de cour terminas paminėtas kompozitoriaus Adriano Le Roy 1571 metais išleistame kompozicijų rinkinyje „Livre d'airs de cour miz sur le luth“. Kompozicijos buvo skirtos vienam balsui (dainininkui) su liutnės pritarimu, kiek vėliau air de cour buvo pradėta kurti 4–5 balsams, palydint instrumentams. Nuo 1608 metų į air de cour natų rinkinius įtraukiamos ir ballet de cour šokių kompozicijos, sukurtos tuo metu populiariomis Prancūzijos dvarų šokių formomis. Norėdami atskleisti air de cour žanro grožį ansamblio „Chiaroscuro“ nariai didžiausią dėmesį skyrė būtent instrumentiniams ir dainuojamiems prancūzų baroko šokiams, į programą įtraukę čakonas, pasakalijas, sarabandas, gavotus, miuzetes.

Kaip XVII a. baroko epochos muzika atgaivina ir įprasmina poetiškąją dvarų kultūrą – pagrindinę vakarietiškos kultūros ir išprusimo kalvę? Prancūzijos monarchai Liudvikas XIII (1610–1643) ir Liudvikas XIV (1643–1715) paliko neįkainuojamą indėlį muzikos, šokio, dailės ir architektūros istorijoje. Šių monarchų aplinkoje skambėjusią muziką taip norisi prikelti ir gražiausiuose Lietuvos dvaruose, pasitelkiant Prancūzijos karaliams dirbusių kompozitorių Antoin Boesset (1586–1643), Etienne Moulinie (1599–1676), Michael Lambert (1610–1696), Joseph Chabanceau de la Barre (1633 –1678), Christophe Ballard (1641–1715), Honore d’Ambruis (1660–1702) kūrybą.

Senosios muzikos ansamblio „Chiaroscuro“ atlikėjai siekia klausytojams atskleisti prancūzų baroko muzikos išskirtinumą, galantiškumą ir subtilumą. XVII a. amžininkai neretai mini nuolatinį prancūzų ir italų kompozitorių varžymąsi, siekiant parodyti, kurios šalies muzikos stiliaus tobulesnis. Lyginant prancūzų muziką su emocionalia ir gan tiesmuko charakterio itališka muzika, ji atrodo daug rafinuotesnė. Tačiau ir Prancūzijos dvaruose dirbo nemažai muzikų ir kompozitorių iš saulėtosios Italijos, kurie net ir savo pavardes rašė prancūzų maniera, o prancūzai slapta žavėjosi itališka muzikinės kalbos laisve. Ši įdomi intriga, bei Lietuvoje dar mažai atskleistas prancūzų air de cour muzikos grožis paskatino ansamblio „Chiaroscuro“ atlikėjus sukurti šią versališką, išskirtinės prancūzų baroko muzikos programą. Muzikos, apdainavusios gamtos dvelksmą, meilės gylį ir trapumą, linksminusios klausytoją grakščiais šokiais ir subtiliomis air de cour melodijomis.

Ansamblis „Chiaroscuro“ susikūrė 2014 metais, nors atlikėjai vieni kitus pažinojo ne vienerius metus. Visi trys ansamblio nariai, įkūrėjai – Ieva Baublytė (išilginės fleitos, gotikinė arfa), Rūta Vosyliūtė (barokinis vokalas), Vilimas Norkūnas (klavesinas), specializuotas senosios muzikos studijas baigė skirtingose šalyse (Šveicarijoje, Italijoje ir Austrijoje). Atlikėjus subūrė bendras troškimas Lietuvoje plėtoti Vakarų Europoje įgytas senosios muzikos žinias ir patirtį. Prie ansamblio prisijungė šiai muzikinei programai reikalingi istoriniai muzikos instrumentai: viola da gamba – Justyna Skatulnik (Lenkija) ir teorba su gitara – Ieva Baltmiškytė (Belgija).

Ansamblio pavadinimas „Chiaroscuro“ (tar. kjaroskuro) italų kalba reiškia šviesotamsą. Stiprių jausmų, emocijų ir kontrastingų nuotaikų perteikimas per šviesą ir tamsą paplinta visame baroko epochos mene: nuo Caravaggio paveikslų iki recitar cantare stiliaus dainavime G. Caccini, C. Monteverdi bei kitų kompozitorių muzikoje.