Brangiais gamtos ištekliais neapdovanota Lietuva didžiuojasi kitais vertingais turtais –talentingais ir išmaniais žmonėmis bei jų užsidegimu kurti pažangesnę, tvaresnę mūsų aplinką. Inovatyviems sprendimams ir verslams plėtoti šalyje taip pat tenka vis daugiau dėmesio. Ne išimtis – ir šiai sričiai skiriamos ES fondų investicijos.

Tampa tikru išsigelbėjimu

Startuolio „Inno Hemp“ įkūrėjas Naglis Dalikas ne iš nuogirdų žino, kokia nelengva užduotis yra jį užauginti.

Bemaž prieš trejus metus veržlių inovacijų keliu Kauno technologijos universiteto studentas pasuko vedinas itin aktualios idėjos: bendradarbiaujant su šio universiteto mokslininkais siekta sukurti optimalią bioskaidaus plastiko kompoziciją su kanapių celiuliozės užpildu. Tai yra tokią pažangią medžiagą, kuri tiktų nestandartinių pakuočių gamybai bei pasižymėtų greito suirimo savybėmis produkto gyvavimo ciklo pabaigoje.

Kaip pripažino N. Dalikas, be finansinės paramos pradedančiajam verslui įgyvendinti tokios apimties projektą būtų beveik neįmanoma.

„2021-aisiais užsitikrinome 28 tūkst. eurų ES investicijų priemonės „Inostartas“ finansavimą, ir tai mums suteikė galimybę sukurti savo pirmąją bioskaidaus plastiko medžiagą, – prisiminė pašnekovas. – Tenka pripažinti, jog moksliniams tyrimams Lietuvoje vis dar ganėtinai sunku pritraukti investuotojų lėšas, nes įžvelgiama per daug rizikos dėl šių procesų neapibrėžtumo, jie labai imlūs didelėms laiko sąnaudoms. Tad ES fondų finansavimas tampa tikru išsigelbėjimu.“

Vertybė – pagalba ir žinios

Be to, „Inno Hemp“ vadovo pastebėjimu, tokios paspirties vertė matuojama ne vien pinigine išraiška.

„Kartu su ES finansavimu per konsultacijas, įvairius mokymus ateina ir žinios, kurių pradėjusieji kurti startuolius paprastai neturi. O iš šalies samdytis patyrusius specialistus, konsultantus kainuotų labai brangiai“, – pripažino N. Dalikas.

Jo akimis, kalbant apie inovacijų skatinimą Lietuvoje, matomas didžiulis postūmis į priekį: „Iš ES fondus administruojančių institucijų galima sulaukti gerokai veiksmingesnės pagalbos, aktyvesni ir patys konsultantai. Džiugina ir tai, jog šiuo metu turime labai aiškiai išgrynintas žaliojo kurso idėjas“.

ES finansavimo siekiantiems inovacijų kūrėjams naujasis investicijų etapas suteikia plačių ir įvairių galimybių: pretendentai gali teikti paraiškas „Startuolio“ (8,5 mln. eurų investicijų), „Žaliojo eksperimento“ (8,5 mln.), „InoPažangos“ (20 mln. eurų), „InoBrandos“ (15 mln. eurų) bei kitoms pažangos priemonėms.

Investicija į dar žalesnę ateitį

N. Dalikui antrina ir Asta Monstavičienė – daugiau nei prieš dvejus metus ES investicijas klaipėdietė pasitelkė nuosavai saulės elektrinei įsirengti.

Pašnekovė neneigė, jog europinis finansavimas diegiant ganėtinai brangias technologijas buvo reikšminga pagalba, tačiau vėlgi ši nauda neapsiriboja vien pinigine išraiška – A. Monstavičienės šeimai ne mažiau svarbu ir tai, kad tokia paspirtis suteikė galimybę gyventi žaliau bei tvariau.

Moters skaičiavimu, tuomet skirta dalinė kompensacija už saulės elektrinės įrengimą padengė apie 45 proc. išlaidų.

„Iš pradžių buvome numatę mažesnės galios elektrinę. Tačiau specialistai patarė gerai apgalvoti, ar iš tiesų to pakaks, jei ateityje, pavyzdžiui, sugalvosime pasikeisti šildymo sistemą, įsigyti elektromobilį, kuriam reikės įkrovimo stotelės, įsirengti kondicionierius ir pan. Galiausiai viską įvertinę apsistojome ties 10 kW elektrine ir išties džiaugiamės tokiu sprendimu“, – pasakojo A. Monstavičienė.

Kaip pastebėjo pašnekovė, anksčiau žmonėms aktualiausia būdavo sužinoti, kada tokie įrenginiai atsiperka, o pastaruoju metu dažniausiai tenka sulaukti klausimo, ar reikia mokėti už elektrą. „Galiu išdidžiai pasakyti – nuo 2021 m. balandžio, kai tik pradėjo veikti mūsų saulės elektrinė, už elektros energiją nemokėjome nė karto“, – šyptelėjo klaipėdietė.

Įtikina sėkmingos patirtys

Net ir tuo metu, kai šeima naudojosi tik 51 proc. savo pagamintos elektros energijos, o likusiąja už kompensaciją dalijosi su elektros tinklais, tokio kiekio jos poreikiams pilnai užteko, patikino pašnekovė.

„O pasibaigus penkerių metų įsipareigojimų laikotarpiui, mums atsivers dar platesni horizontai, galėsime gyventi dar ekonomiškiau ir būti švaresni, žalesni“, – sako A. Monstavičienė.

Tad kol yra galimybė gauti dalinę kompensaciją, klaipėdietė drąsina vis dar dvejojančiuosius įsirengti saulės elektrinę.

„Mums patiems palankų postūmį suponavo Anglijoje gyvenančių draugų patirtis – jie įsigijo namą su saulės elektrine, kuri buvo įrengta prieš maždaug 20 metų, ir ji vis dar puikiai veikia. Tai mums buvo realus pavyzdys ir įrodymas, kad saulės energija tų pačių baterijų gali būti generuojama labai ilgą laiką“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.

Šiuo metu galima teikti paraiškas ir pasinaudoti kompensacija saulės elektrinių įrengimui pagal priemonę „Skatinti elektros energijos gamybą iš AEI ir energijos kaupimo sprendimų diegimą namų ūkiuose“ (kiek daugiau nei 20,8 mln. eurų investicijų). Finansuojamoji dalis siekia 19,55 proc., o nuosavo įnašo – 80,45 proc.

ES INVESTICIJOS LIETUVAI

Lietuvoje jau įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės augimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, didžiausią dėmesį skiriant inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.

Naudokitės plačiomis galimybėmis auginti smulkiuosius ir vidutinius verslus – raskite „Spiečius“ savo regione, kreipkitės į konsultantus dėl finansavimo ar kitų aktualių klausimų. Šiuo metu galiojantys kvietimai: https://esinvesticijos.lt/kvietimai-2.

Informavimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

MLFIN2303