Išsami Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaita: kaip svaiginasi lietuviai ir kas kelia nerimą specialistams

Kanapės išlieka plačiausiai vartojamu neteisėtu narkotiku tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Praeitais metais jas vartojo 17,5 mln. arba 14,4 proc. jaunų europiečių (15–34 m.), tuo tarpu paskutinių atliktų tyrimų Lietuvoje duomenimis, jas vartojo apie 6 proc. šios amžiaus grupės žmonių.  Ketvirtadienį Seime vyko spaudos konferencija, skirta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitos „2019 Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai“ bei Lietuvos narkotinių medžiagų vartojimo ir susijusių padarinių apžvalgos Europos kontekste situacijai pristatyti. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinė ataskaita apima visas 28 Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat Turkiją bei Norvegiją.

Europoje pastebima kokaino prieinamumo didėjimo tendencija – šio narkotiko konfiskavimo mastas pasiekė rekordinį lygį. Apie tai kalbama šiandien ES kovos su narkotikais agentūros (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, EMCDDA) Briuselyje paskelbtame dokumente - 2019 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje. Tendencijos ir pokyčiai. Metinėje apžvalgoje agentūra taip pat nagrinėja šiuos klausimus: su heroinu ir naujais sintetiniais opioidais susijusias problemas, naujausius kanapių rinkos pokyčius, didėjantį Europos vaidmenį sintetinių narkotikų gamybos srityje, skaitmeninių technologijų taikymą narkotikų prevencijos ir gydymo srityse. Bei kitus su narkotikais susijusius klausimus. EMCDDA ataskaitoje pabrėžiama, kad daugelio neteisėtų medžiagų prieinamumas tebėra didelis. Naujausi duomenys rodo, kad Europoje (28 ES valstybėse narėse, Turkijoje ir Norvegijoje) kasmet pranešama apie daugiau kaip 1 mln. neteisėtų narkotikų konfiskavimo atvejų. Maždaug 96 mln. suaugusiųjų (15–64 metų amžiaus) Europos Sąjungoje per savo gyvenimą yra bandę neteisėtų narkotikų, o apie 1,2 mln. asmenų (28 ES valstybėse narėse) kasmet taikomas priklausomybės nuo neteisėtų narkotikų vartojimo gydymas. 2018 m. Europos Sąjungoje pirmą kartą aptiktos 55 naujos psichoaktyviosios medžiagos, taigi EMCDDA iš viso vykdo 730 psichoaktyviųjų medžiagų stebėseną.

Pristatyti ataskaitą Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seime surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Gražina Belian, Respublikinio priklausomybės ligų centro l. e. p. direktorius Emilis Subata bei Nacionalinės tabako ir kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun.  Spaudos konferencijoje buvo aptariamos narkotinių medžiagų vartojimo tendencijos Europoje ir Lietuvoje, bei pagrindiniai kylantys iššūkiai.  Heroinas tebėra labiausiai Europos narkotikų rinkoje paplitęs neteisėtas opioidas, dėl jo patiriamos didžiausios su narkotikais susijusios sveikatos priežiūros ir socialinės išlaidos. Remiantis narkotikų pasiūlos rodikliais matyti, kad grėsmė gali didėti. Konfiskuotas didesnis heroino kiekis, jo grynumas išlieka aukštas, o kaina palyginti nedidelė, todėl galima daryti prielaidą, kad daugelyje Europos vietovių nesunku jo įsigyti. 2017 m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu paskaičiuota, kad šalyje yra 7500 didelės rizikos opioidų vartotojų, o švirkščiamųjų narkotikų (opioidų ir stimuliatorių) vartotojų skaičius gali siekti 8 900. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičius Lietuvoje yra netgi didesnis už Europos šalių vidurkį, o didelės rizikos opioidų vartotojų – panašus kaip ir kitose Europos šalyse.  Narkotikų vartojimas – pripažinta suaugusių europiečių išvengiamo mirtingumo priežastis. Apskritai Europoje opioidų vartotojų mirties tikimybė yra 5–10 kartų didesnė už to paties amžiaus ir tos pačios lyties jų bendraamžių mirties tikimybę. Intervenciniai veiksmai, tokie kaip prižiūrimos patalpos narkotikams vartoti ir naloksono išdavimo į namus programos, yra tikslingos atsakomosios priemonės, kuriomis siekiama didinti išgyvenimo tikimybę perdozavus narkotikų. 2018 m. 10 Europos šalių buvo taikomos naloksono išdavimo programos narkotikus vartojantiems asmenims ar jų artimiesiems, galintiems tapti perdozavimo liudininkais.

 „Lietuvoje naloksono išdavimo programa nuo 2016 m. iš dalies vykdoma Vilniaus mieste, o 2018 m. gale priimtas naloksono išdavimo tvarkos aprašas, sudarė galimybę šią prevencine priemonę vykdyti visuose žemo slenksčio kabinetuose, siekiant sudaryti sąlygas naloksono prieinamumui didžiausią riziką perdozuoti narkotinių medžiagų patiriantiems asmenims.“ – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro l. e. p. direktorius Emilis Subata. 2019 m. pilotinio projekto metu Kauno, Klaipėdos ir Alytaus žemos slenkčio kabinetai išdalins 500 naloksono rinkinių ŽSK lankytojams. Didelį susirūpinimą kelia kintanti sintetinių opioidų rinka Lietuvoje – randama vis daugiau ypač pavojingo karfentanilio, sumaišyto su kitomis medžiagomis (metadonu, heroinu ir kt.).  Lietuvoje didžiausias mirčių tiesiogiai susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, buvo fiksuotas 2015 m. – 115 mirčių. Nuo 2016 m. mirčių skaičius pradėjo mažėti ir 2017 m. siekė 83 atvejus, o 2018 m. – 59.  2017 m. Europos Sąjungoje pranešta apie 1 046 naujas ŽIV diagnozes, susijusias su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu. Jie sudarė 5 proc. visų ŽIV diagnozių, kurių atveju perdavimo būdas buvo žinomas. Vis dėlto švirkščiamųjų narkotikų vartojimas kai kuriose šalyse yra svarbus viruso perdavimo būdas. Europos Sąjungos rytinėse dalyse, vis dar veiksmingai nemažinama žala ir neužtikrinama pakankama gydymo aprėptis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, švirkščiamųjų narkotikų vartojimas buvo susijęs su 62 proc. naujų ŽIV diagnozių Lietuvoje ir 33 proc. Latvijoje.  Lietuva yra iš tų šalių, kuriose su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu siejami žalos rodikliai yra aukšti. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 136 nauji ŽIV užsikrėtimo atvejai siejami su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, o rodiklis nusakantis atvejų skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų (47,6 atv. 1 mln. gyv.) buvo didžiausias Europoje.  Su augančia narkotikų vartojimo patirtimi, daugėja fizinės, ir psichologinės sveikatos problemų. Tai atsispindi ir mirčių nuo perdozavimo statistikoje – 35-39 metų amžiaus grupėje yra fiksuojama daugiausiai mirčių susijusių su narkotinių medžiagų perdozavimu. Lietuvoje 2017 m. mirčių skaičius dėl narkotinių medžiagų perdozavimo mažėjo, tačiau visgi Europos šalių vidurkį viršijo du kartus (44 atvejai tenkantys 1 mln. gyventojų).  Kaip ir anksčiau, kanapės išlieka plačiausiai vartojamu neteisėtu narkotiku tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Praeitais metais jas vartojo 17,5 mln. arba 14,4 proc. jaunų europiečių (15–34 m.), tuo tarpu paskutinių atliktų tyrimų Lietuvoje duomenimis, jas vartojo apie 6 proc. šios amžiaus grupės žmonių. 2017 m. ES valstybės narės pranešė apie 782 000 kanapių produktų (džiovintų kanapių, kanapių dervos, augalų ir aliejaus) konfiskavimo atvejus - šis narkotikas Europoje yra dažniausiai konfiskuojamas. Konfiskuojamas kanapių dervos kiekis daugiau nei dvigubai viršija konfiskuojamą džiovintų kanapių kiekį (466 t, palyginti su 209 t). Remiantis neseniai atliktu EMCDDA tyrimu, pastarąjį dešimtmetį džiovintų kanapių ir kanapių dervos sudėtyje dvigubai padaugėjo įprasto tetrahidrokanabinolio (THC), o tai kelia susirūpinimą dėl galimos žalos. Dėl kanapių dervos pažymėtina, kad didesnį vidutinį jos stiprumą greičiausiai lemia tai, kad Maroke, kuris yra pagrindinis ES rinkai tiekiamos kanapių dervos gamintojas, pradėti auginti stipraus poveikio augalai ir imtos taikyti naujos gamybos technologijos.  Lietuvoje po kanapių tarp jaunų suaugusiųjų (15-34 m.) labiausiai paplitęs MDMA (1 proc.), tuo tarpu Europoje per pastaruosius metus MDMA vartojo 1,7 proc. šios amžiaus grupės asmenų. Europoje dažniausiai vartojamas neteisėtas stimuliuojamasis narkotikas ir antroje vietoje labiausiai apskritai vartojamas narkotikas Europoje yra kokainas, nors jo vartojimas labiau paplitęs pietinėse ir vakarinėse šalyse. Per pastaruosius metus šį narkotiką vartojo apie 2,6 mln. jaunų 15–34 metų amžiaus suaugusiųjų Europiečių (2,1 proc. visų šios amžiaus grupės asmenų). Tuo tarpu Lietuvoje 2016 m. duomenimis, kokaino vartojimo paplitimas tarp 15-34 m. žmonių buvo 0,3 proc. Naujausi duomenys apie kokainą rodo, kad ir konfiskavimo atvejų skaičius, ir konfiskuoto kokaino kiekis yra rekordiniai. 2017 m. Europos Sąjungoje pranešta apie per 104 000 kokaino konfiskavimo atvejų (2016 m. pranešta apie 98 000 šio narkotiko konfiskavimo atvejus).  Ataskaitoje teigiama, kad sintetinių narkotikų gamyba Europoje, regis, plečiasi, įvairėja ir tampa novatoriškesnė. Gaminant chemines medžiagas, kurių reikia sintetiniams narkotikams gaminti, naudojamos naujos medžiagos. Taip siekiama išvengti aptikimo, tačiau šias medžiagas taip pat sudėtingiau perdirbti (o dėl to gali susidaryti daugiau pavojingų atliekų). Tai matyti iš to, kad padaugėjo ir MDMA, ir amfetamino bei metamfetamino alternatyvių pirmtakų konfiskavimo atvejų.  Lietuvoje efektyviai vykdoma NPS stebėsena ir kontrolė (generinės kontrolės principas): daugeliui medžiagų, vos pasirodžius informacijai apie jas, jau a priori užkirstas kelias pakliūti į Lietuvos rinką ir išplisti vartotojų tarpe (per paskutinius tris metus net 46 % visų rinkoje pasirodžiusių NPS).  JAV ir Kanadoje pastaruoju metu paplitusiai opioidų epidemijai daugiausia įtakos turi sintetinių opioidų, visų pirma, fentanilio darinių, vartojimas. Europoje ši problema nėra tokia ryški, bet tam tikri šios srities klausimai visgi kelia susirūpinimą. Daugelis tokių medžiagų siejamos su sunkaus apsinuodijimo ir mirties atvejais. Kai kurių medžiagų, tokių kaip karfentanilis, poveikis itin stiprus, vadinasi, jas galima gabenti labai mažais, sunkiai aptinkamais kiekiais, kurių pakanka tūkstančiams vartojimui skirtų dozių pagamint. Nuo 2009 m. per ES ankstyvojo perspėjimo apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas sistemą pranešta apie maždaug 50 naujų sintetinių opioidų.  Esama įrodymų, kad naudojantis socialiniais tinklais, vykdant prekybą tamsiojo interneto prekyvietėse ir taikant duomenų šifravimo metodus mažesnėms grupuotėms ir fiziniams asmenims vis dažniau susidaro sąlygos prekiauti narkotikais. Vienas iš pavyzdžių – veikiantys prekybai kokainu skirti skambučių centrai, kurių kurjeriai teikia greito ir lankstaus pristatymo paslaugas. Tokie galimą prekybos kokainu „uberizaciją“ atspindintys metodai yra konkurencingos rinkos, kurioje prekeiviai konkuruoja siūlydami ne tik patį gaminį, bet ir papildomas paslaugas, požymis. Tai, kad šiandien plačiai naudojami mobilieji įrenginiai, reiškia, jog m. sveikatos programėlės (mobiliosios sveikatos programėlės) turi didžiulį potencialą plėsti su narkotikais susijusių sveikatos priežiūros paslaugų mastą. Ataskaitoje teigiama, kad tokie naujoviški skaitmeniniai sprendimai vis dažniau pasitelkiami narkotikų prevencijos, gydymo ir žalos mažinimo srityse. Ataskaitoje pristatomos įvairios m. sveikatos programėlės, kurių pagrindiniai tikslai skiriasi – skleisti informaciją (pvz., suteikiama galimybė naudotis paslaugomis), remti intervencines priemones (pvz., narkotikų vartojimo dienoraščiai) ir reabilituotis (pvz., pagalbos sau programėlės). Vienas iš inovatyvių sprendimų pavyzdžių – geografinės vietos nustatymo sistemų naudojimas siekiant padėti švirkščiamųjų narkotikų vartotojams rasti adatų ir švirkštų mainų punktus. Taip pat tiriamas virtualiosios realybės technologijos (ausinių) naudojimas siekiant atkurti įtraukią su narkotikais susijusią aplinką, sukeliančią norą vartoti narkotikus, ir padėti pacientams ugdytis atsparumą. Daugeliu Europoje sukurtų m. sveikatos programėlių siekiama skleisti žalos mažinimo informaciją, skirtą jauniems vartotojams, visų pirma vakarėlių lankytojams. Nors šiuo metu esama daug m. sveikatos programėlių, neseniai atliktame EMCDDA tyrime nustatyta, kad šios programėlės ne visada grindžiamos tvirtais kokybės standartais, duomenų apsaugos taisyklėmis ir vertinimu.   Visą ataskaitą rasite čia

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento inf ir nuotr.

CBD kanapių aliejus https://hdrop.lt/