Atminties renginiai. Atminti ir pažinti, ar padėti „varnelę“?
Rugsėjo 22-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Kauno gatvėje prie Sinagogų aikštės memorialo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė pristatė kilnojamąją parodą „Lietuva litvakų kūryboje“.
Nors liūdnos ir susimąstyti verčiančios atminties dienos proga labai nesinori kalbėti apie kai kurias smulkmenas, tačiau klausantis tikrai puikaus ir informatyvaus muziejininkės A. Rožankevičiūtės skaitomo parodos „Lietuva litvakų kūryboje“ pristatymo neapleido mintis, kad vieta tokiam renginiui pasirinkta itin netinkama. Darbo dienos viduryje Sinagogų aikštėje ir greta esančioje Kauno gatvėje ūžė automobiliai, riaumojo motociklai, pro šalį su reikalais skubėjo praeiviai. Greta memorialo saulės atokaitoje stovėjo keletas eilių kėdžių, ant kurių įsikūrė valdžios atstovai, keli biudžetinių įstaigų darbuotojai ir dar keletas jurbarkiškių. Nemažas gimnazistų ir Naujamiesčio progimnazijos mokinių būrys glaudėsi gerokai atokiau, buvusios škalos šešėlyje. Pristatymo skaidrės rodytos ekrane, kuris patalpoje gal ir būtų atrodęs didokas, tačiau aikštėje buvo tikrai nepakankamo dydžio, o dėl ryškios saulės šviesos jame beveik nieko nesimatė.
Trumpai tariant, šiame renginyje buvo karšta, triukšminga ir labai nepatogu. Ir norom nenorom į galvą lindo mintis, kad Jurbarke tikrai būtų galima surasti ne vieną vietą, daug labiau tinkančią rimties, dėmesio ir susikaupimo reikalaujančiai parodai pristatyti, o Sinagogų aikštės memorialą palikti tam, kam jis ir buvo sukurtas – atminčiai ir trumpiems renginiams.
Renovuoti už tokius pinigėlius tik durniai gali,pasakas seka.
Naujasis „Jurbarko komunalininko“ vadovas agituoja renovuoti daugiabučius