Savivaldybės taryba rugsėjo 28 dienos posėdyje svarstė net 42 klausimus, tarp kurių vienas, manytume, galėtų būti įdomus bent daliai Jurbarko rajono gyventojų – Lybiškiuose įsteigtas Istorinės atminties centras. Nedaug trūko, kad susidomėję šiuo, pripažinkime, neeiliniu įvykiu būtų veltui ieškoję tarp priimtų tarybos sprendimų dokumento tokiu pavadinimu – iš pradžių atminties centrą ketinta įsteigti tiesiog... pakeitus Jurbarko krašto muziejaus nuostatus. Tokiu atveju kyla įtarimas, kad šio centro įsteigimo galėjo nepastebėti ir patys sprendimą priėmę tarybos nariai, jei ne Jurbarko krašto muziejaus darbuotojai, kurių manymu tarybos nariams pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, o Istorinės atminties centras, nors nuostatuose įvardijamas muziejaus padaliniu, kol kas neegzistuoja.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. Baliukynaitė teigė, kad krašto muziejaus nuostatų pakeitimas – tinkamas būdas įsteigti Atminties centrą.

Laikinoji Jurbarko krašto muziejaus direktorė A. Drejerienė įtikinėjo, kad muziejininkai centro steigimui neprieštarauja,tik nenori, jog neegzistuojantis centras būtų įvardijamas kaip jau esantis muziejaus padalinys.

Savivaldybės taryba atsižvelgėį tarybos nario G. Stoškaus argumentus.

Tarp Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Aušros Baliukynaitės, pateikusios tarybai naują muziejaus nuostatų variantą, ir laikinai vykdančios Jurbarko krašto muziejaus direktoriaus funkcijas Aidos Drejerienės užvirė tikra kova, į kurią įsijungė ir kai kurie tarybos nariai bei meras Skirmantas Mockevičius.

Komiteto posėdyje skambėjo kaltinimai ir grasinimai

Rugsėjo 22 dieną vykusiame nuotoliniame Ūkio, verslo, kaimo reikalų ir ekologijos komiteto posėdyje A. Baliukynaitė tarybos narius informavo, kad Jurbarko krašto muziejaus nuostatai pirmiausia keičiami dėl to, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. pasikeitė Muziejų įstatymas ir dėl to reikia pakeisti nemažai nuostatų punktų. Tuo pačiu vedėja pasiūlė į nuostatus tarp kitų muziejaus padalinių įrašyti ir naują, iki tol neegzistavusį, padalinį – Istorinės atminties centrą Lybiškiuose. Pasak jos, šis klausimas (Istorinės atminties centro kūrimas) svarstomas jau nuo 2014 metų, įkurti buvusioje Varlaukio geležinkelio stotyje tokį atminties centrą pageidauja Lybiškių kaimo bendruomenė, o jį steigti būtent kaip muziejaus padalinį siūlo mero sudaryta darbo grupė. Vedėjos teigimu, nuostatai yra įstaigos steigimo dokumentas, todėl įrašius į Jurbarko krašto muziejaus nuostatus tokį punktą, Istorinės atminties centras, kaip muziejaus padalinys, būtų įsteigtas.

A. Drejerienė į savivaldybės tarybos narius kreipėsi raštu, kuriame teigė, kad nesutinka su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pasiūlymu, nes „jeigu Jurbarko rajono savivaldybės taryba patvirtins nuostatus su 7.4. punktu, Kultūros ministerijai bus pranešta, kad Jurbarko rajono tarybos sprendimu buvo įsteigtas naujas muziejaus padalinys – Istorinės atminties centras Lybiškiuose, neturintis eksponatų, neturintis darbuotojų, atsakingų už eksponatus ar jų rinkinių priežiūrą, saugumą, neturintis ekspozicijų ir ekspozicinių patalpų, nevykdantis lankytojų aptarnavimo ir kitų muziejinių veiklų. Metų pabaigoje, kaip įprasta tvarka yra reikalaujama, Kultūros ministerijai reikės pateikti ataskaitą, nurodant kiek muziejaus padalinyje Lybiškiuose yra sukaupta eksponatų, kiek aptarnauta lankytojų, kiek parengta edukacinių programų ir kt.“ Tiesa, A. Drejerienė tikino, kad muziejaus darbuotojai nėra nusistatę prieš tokio centro kūrimą, tiesiog nesutinka, kad kol kas neegzistuojantis centras būtų įrašytas į nuostatus kaip esamas muziejaus padalinys.

Komiteto narė Zita Sorokienė posėdžio metu gan griežtai užsipuolė A. Baliukynaitę, klausdama, kas jai suteikė teisę pažeidinėti įstatymus ir rengti tarybos narius klaidinančius sprendimų projektus, klausė, ar ji pati taip nusprendė, ar gavo kieno nors nurodymą. Vedėjos ginti stojo meras S. Mockevičius, papasakojęs apie Istorinės atminties centro koncepcijos kūrimą, jau vykstančią buvusioje Varlaukio geležinkelio stotyje veiklą bei patikinęs, kad kreipsis į savivaldybės tarybos Etikos komisiją dėl tarybos narės pareiškimų, žeminančių skyriaus vedėjos reputaciją.

Ginčytasi ir kituose komitetuose

Ginčai dėl Istorinės atminties centro virė ir kituose komitetuose, kur abi pusės, tiek skyriaus vedėja A. Baliukynaitė, tiek laikinoji direktorė A. Drejerienė, iš esmės kartojo savo argumentus. Rugsėjo 25-ąją vykusiame Socialinių klausimų komitete meras S. Mockevičius tarybos nariams vėl tvirtino, kad Jurbarko krašto muziejaus nuostatų pakeitimo juridiškai užtenka įsteigti atminties centrą. Kitą dieną vykusiame Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje tarybos narys Algirdas Pieniuta pasiūlė centrą įsteigti tarybos sprendimu, tačiau projekto rengėjų toks pasiūlymas nesudomino. Teisinius centro steigimo pagrindus ilgokai ir išsamiai nagrinėjęs Gintaris Stoškus, taip pat pasiūlė į sprendimo projektą įtraukti atskirą punktą dėl Istorinės atminties centro įsteigimo ir tik po to tvirtinti muziejaus nuostatus, tačiau Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja komiteto narius karštai įtikinėjo, kad ją konsultavę Vyriausybės atstovo tarnybos, Kultūros ministerijos ir VĮ Registrų centro specialistai, kurių pavardžių ji neprisiminė, užtikrino, jog muziejaus padaliniui įsteigti užtenka pakeisti nuostatus.

Tarybos posėdyje sprendimo projektas pakeistas

Karšti ginčai, vietomis pereinantys į kaltinimus bei abejones dėl paties Istorinės atminties centro egzistavimo galimybių su nauja jėga užvirė savivaldybės tarybos posėdyje. Vis dėlto savivaldybės tarybos nariai atsižvelgė į gana išsamų ir argumentuotą tarybos nario Gintario Stoškaus pasisakymą dėl juridinių padalinio steigimo pagrindų, jo pacituotus Kultūros ministerijos teisės specialisto bei Vyriausybės atstovo tarnybos Klaipėdos ir Tauragės apskrityse raštiškus išaiškinimus, kad steigiant muziejaus padalinį turi būti priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl jo įsteigimo ir patvirtinami pakeisti muziejaus nuostatai. Tik tuomet posėdžio pirmininkas ir tarybos nariai nusprendė iš naujo suredaguoti savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir po pertraukos pateikti jį tarybos nariams balsavimui. Už naujai suredaguotą savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Jurbarko krašto muziejaus padalinio įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ projektą iš posėdyje dalyvavusių 24 savivaldybės tarybos narių balsavo 23, nebalsavo 1.

Ne pirmas keistas su muziejumi susijęs sprendimas

Beje, šis kiek dviprasmiškas Istorinės atminties centro Lybiškiuose steigimo procesas sukėlė ir kitų minčių, susijusių su Jurbarko rajone puoselėjama istorine atmintimi. Priminsime, kad 2022 m. gruodžio 22 d. taip pat pakeitus Jurbarko krašto muziejaus nuostatus kitas jo padalinys – Petro Cvirkos memorialinė sodyba buvo tyliai pervadinta į Klangių etnografinę sodybą. Abejonių dėl šio pavadinimo pakeitimo reikalingumo gal ir nekyla, nors dėl teisėtumo galėtų kilti. Juo labiau keista, kad apie tai niekaip nebuvo informuota visuomenė, o kaip paaiškėjo vėliau, tuo metu apie sodybos pavadinimo pakeitimą nežinojo nei Veliuonos seniūnas, nei šioje sodyboje dirbanti muziejaus darbuotoja.

Džiaugiamės, kad Istorinės atminties centras Lybiškiuose jau įsteigtas – puiki vietos bendruomenės iniciatyva ir į ją įdėtos pastangos ir darbas tikrai verti palaikymo ir oficialaus įforminimo, tik labai norėtųsi, kad ateityje savivaldybės tarybos sprendimuose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma tai, dėl ko jie priimami.