Tobula jaunimo diena: ryte – paskaitos, vakare – šokiai

Ieškant savęs galima nuveikti ar sukurti kažką įdomaus, naudingo ir prasmingo ne tik sau, bet ir kitiems. Ypač – jei savęs ieško susivienijęs kūrybingas, drąsus, nebijantis iššūkių ir atsakomybės jaunimas. Geriausias to įrodymas – keturi jurbarkiečiai jaunuoliai, surengę tobulą jaunimo vakarėlį, ištuštėjusį didžiulį pastatą trumpam pavertusį jaunimo centru. Kalba eina apie į projektą „Persona“ susibūrusius jurbarkiečius: gimnazistus Kajų Kalvelį ir Matą Sinkevičių bei studentes Emiliją Grabauskaitę ir Ugnę Čiauškaitę.

Ši ketveriukė, padedama dar devynių tokių pat aktyvių, kūrybingų savanorių – Ugnės Jakaitytės, Dovydo Grybausko, Simonos Gutauskaitės, Austėjos Zdanavičiūtės, Jorūnės Želvytės, Džiugo Petraičio, Akvilės Andriukaitytės, Tautvydės Danaitytės ir Evos Grodeckaitės –  rugsėjo 12 dieną surengė dviejų dalių renginį su lektorių paskaitomis ir praktiniais užsiėmimais Jurbarko kultūros centre pirmoje dienos pusėje bei šokiais vakare. Šokiai vyko neįprastoje vietoje – Jurbarko pašto pastato antrojo aukšto erdvėse, kur tą penktadienio vakarą būriais ir pavieniui traukė išsipuošęs, linksmintis pasiruošęs jaunimas, o praeivių akys krypo į nušvitusius, paprastai tamsius, langus. Vakarėlyje buvo pasirūpinta viskuo: budėjo apsaugos tarnyba, erdvė buvo neatpažįstamai transformuota, paruošta šokių aikštelė, o šventinę nuotaiką kūrė didžėjus Matas Petraitis – taip pat jurbarkietis, buvęs gimnazistas, dabar jau studentas.

Patenkinti rezultatu

Renginys, tiksliau, abi jo dalys pavyko. „Mūsų laiko“ pakalbintas Kajus džiaugėsi, kad nors ir perfekcionistai, organizatoriai liko patenkinti rezultatu – ypač šokių vakarėliu, kai pagaliau galėjo atsipalaiduoti ir tiesiog pasidžiaugti. Jausmai po renginio, sako Kajus, dvilypiai: viena vertus, palengvėjimas, kad renginys įvyko, kad geri atsiliepimai, dėkingumas visiems, kurie pagelbėjo, parėmė ir dalyvavo, bet tuo pačiu ir liūdna, nes viskas baigėsi. Renginiui surengti įdėta daug pastangų ir laiko, o pasiruošimas truko gal pusę metų pradedant nuo idėjų generavimo, derinimų ir baigiant fiziniu darbu pašto pastato erdvėse.

Keturi lektoriai

Organizatoriai džiaugiasi keturiais lektoriais, kurie, nors ir užimdami atsakingas pareigas, būdami labai užsiėmę, rado laiko atvykti į Jurbarką pasidalinti patirtimi. Kajus neslepia, kad ieškant lektorių, derinant buvo reikalų, nes ne visi į Jurbarką kviesti mentoriai atsiliepė, kai kas atsisakė. Kvietė skirtingų sričių profesionalus – nuo finansų iki psichologijos – kad būtų naudinga visiems, ieškantiems savęs, savo profesijos. Patirtimi su Jurbarko jaunimu dalijosi Laura Vagonė, mokiusi lyderystės įgūdžių, renginių organizavimo, Vidmantė Martikonytė – meninės saviraiškos, dizaino paslapčių, Donatas Mačinskas pasakojo apie asmeninius finansus ir investavimą, o Vitalija Navickė – apie emocinę sveikatą ir psichologiją.

Teko ir tualetus plauti

Kajus, kaip ir kiti kūrybinės grupės nariai, ko gero, ir patys galėtų būti lektoriais, pasakodami, kaip reikia organizuoti renginį. Sako, viską nuo A iki Z reikėjo atlikti patiems: ir tualetus valyti, ir registracija užsiimti, ir su apsaugos tarnyba derinti – žodžiu, rūpintis ne tik vakarėlio erdve, turiniu, bet ir saugumu. Pripažįsta, kad buvo nesklandumų, buvo pastabų, kurias visas Kajus atsakingai užsirašė, kad kai kitą kartą renginį organizuos, klaidų jau nekartotų.

Trumpam atgaivino

Kodėl šokiams pasirinko būtent pašto pastatą? Pasak Kajaus, ne tik dėl to, kad miesto centre, kur patogu ir lengva pasiekti. Organizatoriams tiko ir pastato stilius – norėjosi surengti  kažką panašaus į industrinio stiliaus vakarėlį. Be to, patį Kajų pastatas, šalia kurio augo, nuo mažens žavėjo, imponavo jo istorija, juk čia tiek daug visko vyko. Ir dabar pastate gyvybės yra – jau girdėjo kalbas apie pirmame aukšte ruošiamą šarvojimo salę. „Norėjosi ir mums ten pasivaidenti“, – šypsojosi Kajus, kuriam, kaip ir visai komandai, teko šiame pastate būti kone visą rugpjūčio mėnesį, nes maždaug tiek truko, kol antrojo aukšto erdves išdekoravo pagal savo norus. Pripažįsta, kad teko daug ir sunkiai padirbėti: patys kūrė dekoracijas, kurioms naudojo įvairias medžiagas: nuo laikraščių iki medienos, nuo polikarbonato iki… tiulio. Pastarojo, beje, prireikė apie 150 metrų erdvei virš scenos ir kitoms patalpoms papuošti. Pastatė grafiti sieną, kur jaunimas galėjo užrašyti savo mintis. Tai, ką reikėjo sienose pridengti, išmoningai užlopė laikraščiais, beje, vietiniais. Atskiros temos verta šviečiančių „debesų“ gamyba – juos visą mėnesį lipdė iš pagalvių kamšalo, lipalo ir laikraščių, apsukdami lemputėmis. Reikia pripažinti, kad išėjo originalūs, ypač šiuolaikiškai atrodantys „šviestuvai“.

Kas ta „Persona“?

Paklaustas, kaip prisistatytų tiems, kurie nežino, kas yra projektas „Persona“, Kajus šypsosi, kad pradžioje visi buvo išmokę tarsi savotišką maldelę: „Persona“ yra riboto leidimo žurnalas jaunimui susipažinti su profesijomis, pažinti save. Dabar toji maldelė jau nebetinka, tad Kajui tenka iš naujo galvoti, kaip paprastai apibūdinti „Personą“. Sako, kad tai jaunimo grupė, kuri, ieškodama savęs, nori ir kitiems padėti save atrasti, padaryti ką nors gero gimtajam miestui, rajono jaunimui. Šypsosi, kad jie visi komandoje tokie „idėjiniai“ – daug prisifantazuoja, bet apie 90 proc. tų idėjų ir įgyvendina.

Toliau – pauzė?

Žurnalą išleido, renginį suorganizavo, kas toliau, klausiu. Metas daryti pauzę, sako Kajus, nes ir jo paties, jau dvyliktoko, laukia brandos egzaminai. Tarpiniai egzaminai laukia ir vienuoliktoko Mato. Kolegėms rūpi studijos. Be to, kiekvienas ir savų pomėgių turi. Organizuoti renginį padėję savanoriai ragina jį vėl ko nors imtis, ko nors įdomaus organizuoti, bet Kajus neskuba pažadų dalinti, nors ir atsisveikinti kol kas nežada. Sako, sunku pasakyti, ar pauzė bus trumpa, o gal ir visam laikui. Bet tvirtai žino viena: dabar pats laikas pažinti save. Tačiau tam tinka ir gimnazija.