„Nematoma“ bigbendo „Jada“ vokalistė Austėja Jakštytė (VIDEO)

Kartais atrodo, kad kuo smulkesnė mergina, tuo tvirčiau rankose laiko savo gyvenimo vadžias, nelaukia, kol viskas bus patiekta ant lėkštutės, o pati ieško, išbando ir atkakliai siekia to, ko nori. Tokios mintys kilo pakalbinus Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos vienuoliktokę Austėją Jakštytę, kurią norisi palyginti su plienine gėle. Nors jai tik 17, bet pragmatiškumo, motyvacijos, užsispyrimo ir išminties galėtų pavydėti ir keturiasdešimtmetis. Mergina jau dabar turi tiek įvairių veiklų, kiek kitas gal per visą gyvenimą neišbando.

Austėja yra gimnazijos mokinių tarybos narė. Jau baigusi Antano Sodeikos meno mokyklą mergina dainuoja ir groja pianinu Jurbarko kultūros centro bigbende „Jada“, be to, dainuoja gimnazistų suburtoje grupėje, prisideda prie jaunimui skirtų renginių organizavimo, yra pučiamųjų instrumentų orkestro šokėja... O kad būtų stipri ir turėtų jėgų visur suspėti, jau kelerius metus lanko treniruoklių salę, kurioje kone kasdien po valandą kilnoja svarmenis ir kitaip sportuodama išlieja susikaupusią įtampą. „Taip pailsiu. Rodos, diena neįvykusi, jei nenueinu į treniruoklių salę“, – šypsosi mergina, sportą laikanti savotiška tinginystės forma.

Svajonė – išrasti vaistus nuo vėžio

Į susitikimą redakcijoje Austėja atėjo jau nemažai nuveikusi – po visų pamokų, pasportavusi treniruoklių salėje, su kitais aktyviais jaunuoliais susitikusi aptarti organizacinių reikalų. „Viską suspėti padeda disciplina ir planavimas“, – paprastai atsako Austėja, tikindama, kad nuo mažens esanti tokia aktyvi, jai viskas įdomu, smalsu.

Panašu, kad Austėjai sekasi viskas, ko ji imasi. Mokosi ji gerai ir labai gerai. Sekasi beveik visi dalykai – devynetukai ir dešimtukai tiek už lietuvių kalbą, tiek už matematiką. Aštuonetus gauna nebent iš chemijos, bet dėl to nepergyvena, nes rado būdą, kaip sau padėti – lanko konsultacijas, kurias nuotoliu veda chemijos mokytoja. Gimnazistė chemijos žinias gilina ne šiaip sau – ruošiasi brandos egzaminams, nes jau yra apsisprendusi rinktis medicinos studijas ar net genetikos mokslus. Sako, kad save įsivaizduoja dirbančią farmacininke arba laboratorijoje atliekančią mokslinius tyrimus genetikos srityje. Ją ypač domina genetika, su kuria susipažino biologijos pamokose – dominuojantys, recesyviniai genai, genų šeimos, įgimtos ligos ir pan. Norėtų gilintis į šią sritį, nes turi kilnų tikslą, svarbią misiją. „Norėtųsi išrasti vaistus nuo vėžio“, – nedrąsiai sako Austėja. Ypač šis noras sustiprėjo po to, kai dėl tos ligos mirė jos mylima močiutė.

Muzika bus šalia

O kaipgi muzika? Austėja sako, prieš keletą metų galvojusi ateitį sieti su muzika, ketino stoti į Kauno J. Gruodžio konservatoriją. Rodos, toks sprendimas buvo logiškas – muzika jos gyvenime yra bene 10 metų: groja pianinu, aštuonerius metus dainavo chore, pastaruosius kelerius metus – bigbende. Netgi studijuodama mediciną, sako, neapleisianti muzikos. Planuoja studijuoti Vilniaus universitete, kuriame veikia daug muzikos kolektyvų, į vieną jų ji ir ketina įsilieti.

Muzika, pasak jos, padeda ir mokytis. „Muzika yra kaip matematika, kuri lavina atmintį. Reikia sugroti visas natas. Jausti ritmą. Ir čia reikia skaičiuoti“, – rimtai sako ji. Į Vilnių merginą traukia ir dėl to, kad ten jau trečius metus kolegijoje logistiką studijuoja jos vyresnysis brolis.

Kad ir kas Austėjos lauktų ateityje, visus sprendimus priima ji pati. Jei yra tikslas, yra ir būdas tai pasiekti. Mergina tai įrodo savo pavyzdžiu: visą praėjusią vasarą vienoje iš Jurbarko kavinių ji plovė indus, dirbo padavėja, taip kaupdama pinigus vairavimo egzaminui, kurį laikys, kai tik sukaks 18 metų. Dirbs ir ateinančią vasarą – kaups pinigus automobiliui. Sako, žinanti, kokios markės norėtų – VW arba „Audi“.

Austėja nesiliauja stebinti. Pasirodo, jai labai patinka ir virtuvėje suktis. Tam laiko ji randa dažniausiai savaitgaliais. Mėgsta gaminti (žinoma, ir valgyti) sušius – su lašiša, tunu ar krabų lazdelėmis, tačiau labiausiai patinka kepti pyragus, keksiukus ir tais kepiniais palepinti mamą ar draugus. Ypač savo firminiu šokoladiniu pyragu. Jai pačiai maisto gamyba esanti dar vienas būdas atsipalaiduoti.

Mergina ne tik gamina, bet ir domisi sveika mityba. Seka socialiniuose tinkluose įvairius tinklaraštininkus, kurie dalinasi savo patirtimi kaip maitintis aktyviai sportuojant.

Stiprybės ir baimės

Svarbu ne tik sportuoti, bet ir mokėti pailsėti, atsipalaiduoti, streso atsikratyti. Austėja paaiškina, kad ne viskas jai taip lengvai ir sklandžiai pavyksta – stresą tenka patirti dažnai. Ne tik scenoje dainuojant, bet ir ruošiantis egzaminams, prisitaikant prie naujovių, kurių švietimo sistema užtektinai pažeria. Mergina išmoko su iššūkiais susitvarkyti. Sako, reikia atlikti kvėpavimo pratimus – tiesiog pakvėpuoti, nusiraminti, nusiteikti, kad viskas bus gerai. O jei nepavyksta susitvarkyti su emocijomis? Tam yra išeitis. „Jei skauda dantį, eini pas odontologą. Jei negali susitvarkyti su stresu, reikia eiti pas psichologą“, – paprastai paaiškina Austėja, teigianti, kad ne visada padeda pasikalbėjimas su draugais. Jai pačiai yra tekę kreiptis psichologo pagalbos paauglystėje – labai padėjo,  o dabar išmoko suvaldyti stresą. Ne veltui draugai ją šypsenėle pravardžiuoja.

Tiesa, Austėja turi vieną paveldėtą baimę. Vandens. Nors mėgsta maudytis ir plaukti moka, tačiau visada turi jausti dugną po kojomis. Neplauks ten, kur vandens virš galvos.

Gimnazistei gal norėtųsi išmaniuoju telefonu mažiau naudotis, bet šiais laikais sunku be to. Anot Austėjos, bendraujama, idėjomis dalinamasi, mokomasi per socialinius tinklus. Ir elektroninis TAMO dienynas pasiekiamas išmaniosiomis technologijomis. Ir dirbtinis intelektas, jei juo saikingai naudojiesi, padeda suprasti pamokos temą ar idėjų paieškoti.

Nematoma pagalbos ranka

Taip jau sutapo, kad Austėją kalbinome artėjant Jurbarko jaunimo apdovanojimų renginiui „Jurbarko perlas“, kuriame pagerbiami aktyviausi, ryškiausi jaunuoliai. Austėja sako džiaugtųsi gavusi apdovanojimą, bet viešas pripažinimas nėra jos siekiamybė. Ji dainuoja, šoka, organizuoja ne dėl apdovanojimų, garbės ar žinomumo, o todėl, kad tiesiog patinka tai daryti. Užtenka, kai kas nors pagiria, kad gražiai dainuoja ar kad padarė pažangą. Smagu, kai bendraamžiai laukia jos (kartu su kitais) organizuojamo renginio, pavyzdžiui, naktinio tinklinio. Ji pati, šypsosi, jei ir tikėtųsi kokio apdovanojimo, tai nebent kategorijoje „Nemanoma pagalbos ranka“, nes esanti tarp tų, kurių darbai nėra matomi, nors matomumo jai ir nereikia. Nusijuokia, man replikavus, kad ji kaip tik labai matoma – viena scenoje priešais didžiulį bigbendą.

Beje, gruodžio 5-ąją vykusiame Jaunimo apdovanojimų „Jurbarko perlas“ vakare Austėjai įteiktas „Metų aktyvo“ apdovanojimas. Taigi, akivaizdu, kad ji savo veikla kur kas labiau matoma nei galvoja pati.