Pameistrystė Rokui atvėrė profesinį kelią (VIDEO)
Ieškant savojo kelio, svarbu pasitikėti savimi ir būti drąsiam. Tuo įsitikino jurbarkietis Rokas Gabrielaitis, kuris dar tik žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, bet jaučiasi kur kas tvirčiau, nes visi ženklai rodo, kad eina teisingu keliu. Šiais metais Rokas dalyvavo nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys“ ir jame nugalėjo – buvo išrinktas Metų pameistriu, o jo mokytojas, Panemunės pilies restorano „Kuknia“ šefas Mantas Makaras – Metų meistru. Tai įvertinimas, kuriuo džiaugiasi ne tik pats Rokas, jo artimieji, bet ir visa Smalininkų technologijų ir verslo mokykla (TVM), kurioje vaikinas neseniai įgijo virėjo profesiją ir kurios mokytojai padėjo jo talentui atsiskleisti.
Rokas jau dirba pagal profesiją, kurią netikėtai pačiam sau pamėgo. Vaikinas džiaugiasi, kad pasitikėjo mokytojais, pasiūliusiais pasinaudoti galimybe dalyvauti pameistrystės projekte, dėkingas visiems, kurie jį kantriai ir nuoširdžiai mokė. Džiaugiasi ir savo sprendimu – kad išdrįso pabandyti, o dabar kitus ragina nebijoti.
Keturi mėnesiai pilies virtuvėje
Jei Rokui prieš metus kas būtų pasakęs, kad jam teks darbuotis Panemunės pilies restorano virtuvėje, dalyvauti „Metų pameistrio“ konkurse ir laimėti pirmąją vietą, jis tikrai būtų pirštu ties smilkiniu pasukiojęs. Bet viskas būtent taip ir buvo.
Mėnesį pabuvęs pameistriu Panemunės pilies restorane jis taip sėkmingai užsirekomendavo, kad šefas Mantas, įvertinęs jo pastangas ir talentą, Roką pakvietė tris mėnesius padirbėti. Pats Rokas, prisimindamas pirmąsias dienas restorano virtuvėje sako, kad pradžia buvo įdomiausia, nors buvo baisu su maistu dirbti, viską nuo nulio pradėti – ir dar tokioje vietoje. Su šypsena prisimena, kaip pirmą kartą į ranką paėmė didelį aštrų šefo peilį, be kurio dabar darbo virtuvėje neįsivaizduoja. Bet būtent taip suprato, kad darbas virtuvėje jam patinka.
Teko apsispręsti
„Pradėjau su didele baime, baigiau su dideliu džiaugsmu“, – dabar sako Rokas, su šypsena prisimindamas, kaip ilgai dvejojo ir kiek jį reikėjo įkalbinėti tapti pameistriu. Pasinaudoti šia galimybe pasiūlė TVM mokytojas Ramūnas Siniauskas. Rokas prisipažįsta abejojęs, nes apie pameistrystę buvo prisiklausęs įvairių kalbų. Laimė, galiausiai paklausė mokytojo Ramūno pasiūlymo tiesiog pasižiūrėti ir pamėginti. Rokui įspūdį padarė ir draugiškas restorano kolektyvas, ir pats šefas, kuris globėjiškai jį pasitiko ir nuoširdžiai ėmėsi mokyti.
Rokui įsiminė ir konkurso „Metų pameistrys“ apdovanojimo ceremonija, vykusi „Monte Pacis“ viešbutyje-komplekse, Pažaislio vienuolyne. Padėka, laimėtojo skulptūrėlė ir kiti prizai stovi jo namuose, sekcijoje, garbingoje vietoje. Rokas jaučiasi nusipelnęs tokio įvertinimo, nes nuoširdžiai mokėsi, dirbo, stengėsi, tad priima šį laimėjimą, kaip savotišką ženklą, kad eina teisingu keliu.
Rokas šypsosi, virėjo profesiją Smalininkų TVM pasirinkęs ne iš pašaukimo – tiesiog teko rinktis tarp mechaniko ir virėjo. Kadangi mechanika jo visai netraukė, pasirinko virėjo profesiją, per daug nesitikėdamas, kad ji jam patiks.
Darbuojasi kebabinėje
Dabar Rokas drąsiau svajoja apie ateitį – save mato kokio didesnio Lietuvos miesto restorano virtuvėje. Sako, bent jau dabar negalvojantis išvažiuoti į užsienį, norėtų likti Lietuvoje, nes dar daug reikia išmokti, patirti.
Kol kas jis jau daugiau nei tris mėnesius darbuojasi nebe „Kuknios“ virtuvėje, o vienoje iš Jurbarko kebabinių. Nori ir čia save išbandyti. Su „Kuknios“ šefu Mantu draugiškai laikinai išsiskyrė – meistras išleido Roką padirbėti kitokiose virtuvėse, nes reikia įgyti įvairių patirčių.
Mėgstamiausias patiekalas
Apie jo firminį patiekalą dar per anksti klausti. Kol kas jo neturi, nors pagaminti gali daug ką: kepsnį paruošti, antį, šamą, lašišą iškepti.
Beje, „Metų pameistrys“ – ne vienintelis konkursas, kuriame pastaruoju metu Rokui teko dalyvauti. Balandžio mėnesį jis puikiai pasirodė Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mokinių profesinio meistriškumo konkurse „AEHT-LT 2025“ Klaipėdoje. Jame dalyviai burtų keliu buvo suskirstyti į komandas ir rungėsi kulinarinio meno, baristos, konditerijos, meninio drožinėjimo ir kitose rungtyse. Roko komanda dalyvavo kulinarinio meno rungtyje, kur per tam tikrą laiką reikėjo pagaminti tris patiekalus: žuvienę, antieną ir užkandį. Rokas šypsosi, kad dabar anties recepto nė neprisimintų, tiek streso buvo. Tačiau komanda užėmė pirmąją vietą.
Vis dėlto mėgstamiausią patiekalą jaunasis virėjas turi – tarkinius cepelinus su mėsa, kuriuos gamina mama Jovita. Tiesa, cepelinus, sako, gal ir pats galėtų namie pasigaminti, nes Panemunės pilies restorane dirbant reikėjo bulves tarkuoti, tarkius sunkti.
Pasirodo, Rokas nėra vienintelis giminėje virėjas – močiutė iki šiol dirba valgykloje, o ir jo mama diplomuota virėja.
Ir mokyklos sėkmė
Roko sėkme džiaugiasi ir jo mokytojai. „Smagu, kad vyksta bendradarbiavimas, kad atrandame talentų“, – sako mokytojas Ramūnas Siniauskas. Būtent jis praėjusiais metais įkalbėjo Roką išbandyti pameistrystę. Pasak Ramūno, Roko sėkmė – tuo pačiu ir Smalininkų TVM sėkmė, gerai, kad mokykla nesibaimina naujovių, dalyvauja panašiuose projektuose. Už tai Ramūnas sako esantis ypač dėkingas projekto vadovei Vandai Stonienei, kuriai tenka daug techninio darbo. Smagu rasti ir tokių šefų, kaip Mantas, taip globėjiškai priėmęs Roką. „Iš užsimezgusio bendradarbiavimo laimi visi – ir mokiniai, ir mokykla, ir darbdaviai“, – reziumuoja Ramūnas, vildamasis, kad tokių sėkmės istorijų bus ir daugiau.
Leido mokytis iš klaidų
Kitas Roko mokytojas – šefas Mantas – prisimena, kaip nedrąsiai Rokas ir jo bendramoksliai žengė pirmuosius pameistrystės žingsnius. Tiesa, pasak jo, tik Rokas išties norėjo visko išmokti ir buvo labai imlus. Jau po kelių mėnesių šefas jam galėjo patikėti priimti užsakymus, įvertinti produktus. Mantas mokė nuoširdžiai, leisdamas pameistriui pačiam pajusti, kas yra tikroji virtuvė. O virtuvėje yra ir daug nuobodaus, įkyraus darbo, bet jis turi būti padarytas. „Bulvių skutimas, svogūnų pjaustymas. Rankos turi pačiupinėti kiekvieną produktą. Higienos, švaros palaikymas. Produktų paruošimas... Be jų virtuvė neveikia“, – sako Mantas, leidęs Rokui mokytis iš savo klaidų. O jų tikrai buvo. Mantas pripažįsta, kad ir pats iš klaidų mokėsi – taip ir ateina patirtis.
„Kuknios“ šefas patikina, kad su Roku išsiskyrė tik trumpam. Kaip pats juokais sakė, išleido „įkvėpti oro“, nes teko tikrai daug mokytis. O pavasarį, tikisi, Roką vėl bus galima sutikti „Kuknioje“.





























Kokia gera idėja, AČIŪ moksleiviams už tokią gražią dovaną miestui.
Ant redakcijos sienos – spalvoti linkėjimai Jurbarkui