Kovo 11-oji Jurbarke. Švęsti laisvės susirinko į rekordines eitynes (NUOTRAUKOS)

Šųmetinė Kovo 11-oji buvo kitokia ir dėl pasikeitusio eitynių maršruto - jurbarkiečiai ir miesto svečiai pirmą kartą žygiavo nuo Vytauto Didžiojo paminklo ne į aikštę prie savivaldybės, kaip būdavo paprastai, bet į Dvaro parką, kur buvo giedamas ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos himnai. Žodį gausiai susirinkusiems tarė ir Jurbarke prieglobstį radusi karo pabėgėlė, ukrainiečių vardu padėkojusi jurbarkiečiams ir visai Lietuvai už nuoširdų palaikymą.

„Nė nemaniau, kad susirinks tiek daug žmonių. Ukraina išjudino“, - taip apie šiųmetinę Kovo 11-osios šventę šiandien kalbėjosi jurbarkiečiai, žingsniuodami tradicinėse šventinėse eitynėse, į kurias susirinko kaip niekada daug žmonių. 

Šiemet eisenoje dalyvavo apie 500 žmonių, tarp jų buvo ir savanoriai, ir gaisrininkai, ir policininkai.

Tą dieną vardiniu daugiafunkciniu peiliuku apdovanojo 2021 metų jaunąją šaulę – Veliuonos jaunųjų šaulių būrelio šaulę Ievą Kemzūraitę už aktyvų dalyvavimą jaunųjų šaulių veikloje, pilietiškumą ir sąžiningą jaunojo šaulio pareigų atlikimą.

Prieš devynerius metus jaunimas parodė, kad Kovo 11-ąją galima švęsti kitaip

Viskas prasidėjo 2013 metais, kai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventę Jurbarkomieste organizavo ir šventine nuotaika užkrėtė jaunimas. Vieni organizavo šventinę eiseną Jurbarkomiesto gatvėmis, o kiti jurbarkiečiams ir miesto svečiams dovanojo šventinį koncertą.

Būtent 2013 metais Kovo 11-ąją Jurbarko mieste pirmą kartą ir įvyko aktyvaus Jurbarko jaunimo organizuota šventinė eisena. Šventės organizatorių vedamaKovo 11-osios eisena Jurbarko miesto gatvėmis, pritariantA. Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestrui,traukė nuo Vytauto Didžiojo paminklo iki savivaldybės aikštės. Link Angelo skulptūros traukė prie Vytauto Didžiojo paminklo perskaitę įdomiausius linkėjimus Lietuvai, kuriuoseisenos dalyviai turėjo surašytus ant geltonų, žalių ir raudonų popierinių širdučių.

Į aktyvaus Jurbarko jaunimo kvietimą prisijungti ir visiems kartu atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną jau tada, 2013 metais, atsiliepė ne tik jaunimas, bet irįvairaus amžiaus jurbarkiečiai, įvairių Jurbarko organizacijų atstovai. Iš viso – apie 70 asmenų. Organizatoriai džiaugėsi pavykusiu renginiu.

Tada Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos eisena traukė pustuštėmis miesto gatvėmis, be žiūrovų. Po 14 val. Jurbarko miesto centre jie tesutiko keletą praeivių, kurie įsu švente juos sveikinantį jaunimą reagavo skirtingai – vieni palydėjo šypsenomis ir mojuodami, kiti abejingai, nė nestabtelėdamipasižiūrėti, kas vyksta. Smalsesni jurbarkiečiai eiseną stebėjo iškišę galvas pro langus.

Šventinės eisenos dalyviai sugužėjo prie Angelo skulptūros, kur išsidalinę po balioną, susikibo už rankų, sustojo ratu ir dainuodami M. Mikutavičiaus „Aš tikrai myliu Lietuvą“ paleidoį orą balionus, prieš tai sugalvoję linkėjimus Lietuvai.

Švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos susirinkusieji sugužėjo į Jurbarko kultūros centrą, kur šventinę programą paruošė kitas jaunimas – A. Sodeikos meno mokyklos auklėtiniai.

Norinčiųjų patekti į didžiąją salę laukė šventinės eisenos organizatorių staigmena – vietoj bilieto į koncertą reikėjo specialioje lentoje įrašyti po vieną žodį iš „Tautiškos giesmės“. Šis jurbarkiečių užrašytas himnas atiteko Jurbarko rajono savivaldybei, kurios patalpas puošia iki šiol.

Ypatingos fotosesijos nuo savivaldybės pastato stogo

Geros idėjos prigyja ir tampa tradicija. Tokia tapo ir Kovo11-osios Jurbarke tradicija surengti šventinę eiseną bei ją vainikuojančią ypatingą fotosesiją. Prisiminimui apie tą dieną lieka ypatingos nuotraukos, įamžintos nuo savivaldybės pastato stogo.

2019 m. Kovo 11-ąją šventinės eisenos dalyviai suformavo skiemenį „VA“, taip galutinai suskiemenuodami žodį „Lie-tu-va“. Šios gyvų raidžių fotosesijos idėja tapo tokia patraukli, kad sunku atsekti, kas buvo pirmasis, sugalvojęs tokią idėją.

Besiaiškinant gijos atvedė iki Jurbarko kultūros centro renginių vedėjo Gintaro Zarecko. „Labai sena istorija. Darprieš karą, marą“, – juokavo G. Zareckas, paklaustas, kaip ir kam gimė šios ypatingos fotosesijos idėja. Anot jo, prisiimtišios idėjos autorystės jis negalintis, nes šis sumanymas kilo išbendro pokalbio su jaunimu. G. Zareckas prisimenantis, kad viskas prasidėjo nuo to, kad aktyvus Jurbarko jaunimas pirmiausiai sugalvojo Kovo 11-osios eiseną, o tik paskui ilgainiui ieškojo idėjų, minčių, ką sugalvoti, kaip tą eiseną įprasminti, kad ji būtų įdomesnė, patrauklesnė, pritrauktų daugiau žmonių. Taip ir gimė mintis kasmet suformuoti „gyvus“ žodžio „Lie-tu-va“ skiemenis. Minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį sustojo ir suformavo skaičių 100. Dar ankstesniais metais Kovo 11-ąją šventinės eisenos dalyviai suformavo širdelę, taip siųsdami šilčiausius linkėjimus Lietuvai, taip pat yra stoję į Gediminaičio stulpų formos nuotrauką. Kovo 11-osios trisdešimtmečiuibuvo skirtas „gyvas“ skaičius 30.

Kalbintam renginių režisieriui G. Zareckui tik apmaudu, kad Kovo 11-osos šventinėje eisenoje, kurią sugalvojo ir pradėjo Jurbarko jaunimas, to jaunimo kasmet pastebima vis mažiau.