Reklamos gauti nepageidauja, bet politikams tai negalioja?

Artėjant rinkimams, besireklamuojančių politikų leidinių galima rasti net ir tose pašto dėžutėse, ant kurių šviečia užrašas „Reklamos gauti nepageidauju“. Reklaminiai lankstinukai perpildė ir kai kurių jurbarkiečių kantrybę. „Vieno kandidato reklaminę brošiūrą jau trečią kartą randu savo pašto dėžutėje, nors ant jos aiškiai parašyta, kad reklamos gauti nepageidauju, o politinė reklama irgi reklama. Suprantu, kad ne pats politikas nešioja tas reklamas, bet, manau, įpareigotiems asmenims turėtų paaiškinti, kaip ką daryti. Man tik kyla klausimas, ką toks asmuo veiks Seime ir kaip atstovaus savo rinkėjų interesams, jei nesusitvarko su tokiu paprastu dalyku. Kreipiausi į patį kandidatą su perspėjimu, kad tai nesikartotų, ir sulaukiau ne tinkamo atsako, o naujo pluošto jo reklamų“, – pasakoja  „Mūsų laiko“ skaitytoja.

Panašių nusiskundimų esame girdėję ir daugiau. Gyventojus vargina pašto dėžutes užkišusios reklamos, ir piktina, kad kai kas jas tiesiog numeta laiptinėje, ant kaimyninių pašto dėžučių viršaus. „Gal kiti nesureikšmina tokių dalykų, bet man asmeniškai pikta, kad mano prašymas kažkokiai personai nėra svarbus, kodėl aš turiu rytais iš savo pašto dėžutės traukti „šiukšles“ ir gadintis nuotaiką“, – piktinasi jurbarkietė.

Teisingumo ministerijos išaiškinimu, platinti reklamą po gyventojų pašto dėžutes politikams nėra draudžiama. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato skirtingas taisykles dėl komercinės reklamos bei politinės reklamos. Pagal Reklamos įstatymą asmuo gali aiškiai išreikšti nesutikimą gauti komercinę reklamą, tačiau nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi politinės reklamos atžvilgiu.

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas. Taip pat tokio draudimo įstatyme nėra ir teikiamiems įprastinio pobūdžio informaciniams pranešimams apie valstybės politikų, politinių partijų veiklą. Reklamos įstatymas nereglamentuoja politinės reklamos. Tačiau vartotojai linkę sutapatinti politinę ir komercinę reklamas.

Reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.

Visgi Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdamos į bendruosius reikalavimus dėl reklamos teikimo esant asmens nesutikimui bei įvertinusios gyventojų susirūpinimą dėl nepageidaujamos reklamos, rekomenduoja valstybės politikams, politinėms partijoms, politinės kampanijos dalyviams, teikiant politinę reklamą ir įprastinio pobūdžio informacinius pranešimus apie savo veiklą, gerbti gyventojų išreikštą apsisprendimą.

„Mūsų laiko“ inf.

SEO paslaugos - reklama internete https://seopaslaugos.com/internetine-reklama-privalumai-trukumai/