Dar vasarą buvo pristatytas Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas, kuris parodė ir vieną didžiausių problemų – prieš dvejus metus pradėjo formuotis pilstuko ir naminės degtinės vartojimo augimo tendencija. Oficialūs duomenys taip pat rodo, kad per šių metų I pusmetį policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau nei 22 tūkst. litrų alkoholio gaminių.

Policijos pareigūnai pernai konfiskavo 46 tūkst. litrų nelegalaus alkoholio

2021 metais Lietuvos Respublikos Seimo nariai pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suteikti teisę ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus alkoholinius gėrimus net iki 65 laipsnių stiprumo.

Vis dėlto, žiniasklaidoje vis nuskamba atvejų, kai šalyje yra demaskuojami pilstuko bei naminės degtinės fabrikai.

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str., 2022 metais buvo pradėtos 202 nusikalstamos veikos dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo. 2022 m. policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau nei 46 tūkst. litrų alkoholio gaminių, o tai yra daugiau nei 65,7 tūkst. butelių alkoholinių gėrimų.

Šiais metais per pirmus 8 mėnesius jau užregistruotos 75 nusikalstamos veikos, o policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė daugiau nei 22 tūkst. litrų alkoholio gaminių.

Ką rodo tyrimai apie pilstuko ir naminės vartojimo tendencijas

Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus, septintus metus iš eilės atlikęs alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimą teigia, kad, analizuojant alkoholinių gėrimų vartojimą, ypatingas dėmesys tenka pilstukui ir naminei.

„Abiejų vartojimas siejasi su didesne rizika dėl ribotos kokybės kontrolės ar visiško jos nebuvimo. Žvelgiant į istorinius vartotojų apklausos duomenis galime pastebėti, kad iki 2020 metų pilstukas nebuvo bent kiek ženkliau vartojamas. Naminė degtinė visuomet egzistavo, tik jos paplitimo laipsnis skyrėsi.

2019 metais suvartojamų gėrimų struktūroje ji sudarė 2 proc., 2020 metais tik 1 proc., 2021 metais ūgtelėjo iki 2,5 proc., o 2022 metais smuktelėjo iki 2,3 proc.“, – situaciją komentuoja Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.

Anot jo, pilstukas bent kiek pastebimesniu tampa 2021 metais. Tais metais jis sudaro 0,5 proc. viso suvartoto alkoholio, o štai 2022 metais jo dalis išauga iki 1,8 proc.

„Pagrindiniai šių gėrimų vartotojai yra girtaujantys, žemas pajamas gaunantys ir nuo svaigalų priklausomi asmenys. Jie, ieškodami svaigalų dėl žemesnės kainos, yra linkę prisiimti net ir papildomas rizikas.

Naminės degtinės ir pilstuko gamintojai egzistuoja tik todėl, kad gali pasiūlyti svaigiuosius gėrimus pigiau nei legalūs gamintojai. Norint užtikrinti tinkamą kokybę, kuri taikoma stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyklose, reikėtų įdiegti kokybės kontrolės priemonių, kurios stipriai pabrangintų jų produkciją. Jei būtų taikomi žemesni kokybės standartai – tai sukeltų didesnę riziką šių gaminių vartotojams“, – sako dr. A. Bartkus.

Neaiškus kontrolės mechanizmas

Šiuo metu projekte siūloma ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas LR ūkininkų ūkių registre, užsiimantiems kaimo turizmo veikla bei kurie turi sertifikatą, kad yra tradiciniai amatininkai, suteikti teisę gaminti, laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus savo ūkyje ar jiems priklausančiose patalpose, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 proc. Teigiama, kad per kalendorinius metus būtų galima pagaminti ne daugiau nei 1 tūkst. litrų alkoholinių gėrimų. Tačiau nėra numatomos aiškios ir pagrįstos kontrolės priemonės.

Kaip komentuoja dr. Algirdas Bartkus, naminės degtinės legalizavimas būtų visiškai nepagrįstas.

„Didieji gamintojai yra įdiegę visas kokybės kontrolės sistemas. O šiuo atveju visiškai neaišku, kaip „naminės varytojai“ būtų sukontroliuoti – tiek kalbant apie kokybės kontrolę, tiek ir apie pardavimų bei realizuotų kiekių kontrolę.

Naminė degtinė – tai nelegaliai, be kokybės kontrolės ir be mokesčių mokėjimo valstybei pagaminta degtinė. Specialiais teisės aktais šios veiklos nereikėtų legalizuoti, nes nei anksčiau, nei dabar niekas netrukdo verslininkams, vykdantiems nelegalią veiklą – ją pradėti vykdyti legaliai. Yra visos galimybės, gavus reikiamus leidimus, atidaryti spirito ar degtinės gamyklą ir šiuos gaminius gaminti, užtikrinant tokią pat kokybės priežiūrą, kaip ir kitose spirito ar degtinės gamyklose“, – sako dr. A. Bartkus.