Savivaldybės įstaigų atostogų kaupiniai priartėjo prie 2,5 mln. Eur

Daugiau nei 2,4 mln. Eur. Paaiškėjo, kad už tokią suma iki rugsėjo 30-sios susikaupė nepanaudotų atostogų 30-yje savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų. Į nepanaudotas atostogas, ko gero, pirmą kartą atidžiau pasižiūrėjo Jurbarko rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Sukauptas atostogas tarnyba skaičiavo Kontrolės komiteto pavedimu, tad savivaldybės kontrolierė Audronė Stoškienė tyrimo rezultatus šiam komitetui pristatė spalio 21 dieną vykusiame nuotoliniame posėdyje.

Suskaičiavus atostogų kaupinius paaiškėjo, kad įstaigų darbuotojai yra uždirbę, bet iki šiol nepanaudoję labai daug atostogų dienų. Jei darbuotojas išeitų iš darbo, įstaiga jam privalėtų kompensuoti už per trejus metus nepanaudotas atostogas.

„Mano požiūriu, ši problema nebuvo išsamiai analizuojama. Buvo akcentuojama, kad darbuotojui išeinant iš darbo Darbo kodeksas suteikia teisę gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 3 metus. Tačiau akivaizdu, kad tokia kompensacija skaudžiai atsiliepia įstaigos finansams, jeigu darbuotoją būtina pakeisti iš karto, todėl įstaigos vadovo pareiga kontroliuoti ir valdyti šį procesą. Akivaizdu, kad atostogų kaupiniai bus kiekvienais metais, tačiau siekiamybė, kad darbuotojai nesukauptų kasmetinių atostogų daugiau, nei už vienerius metus“, – „Mūsų laikui“ aiškino A. Stoškienė.

 Daugiausia kaupinių – didžiausiose įstaigose

Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia nepanaudotų atostogų susikaupė didžiausiose įstaigose: 317 darbuotojų turinčioje VšĮ Jurbarko ligoninėje –  už 831,6 tūkst. Eur, savivaldybės administracijoje, kurioje yra 203 darbuotojai – 351,1 tūkst. Eur, VšĮ Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) (97 darbuotojai) – 166,5 tūkst. Eur, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ (131 darbuotojas) –132,5 tūkst. Eur, Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje (71 darbuotojas) – 98,6 tūkst. Eur.

Beveik visoms šioms įstaigoms (išskyrus PSPC) per 9 šių metų mėnesius pavyko sumažinti atostogų kaupinius. Jurbarko ligoninėje nuo 2025 m. gruodžio 31 d. jie sumažėjo 400 tūkst. Eur, mat tada nepanaudotų atostogų buvo sukaupta beveik už 1,2 mln.  Eur.

Nepanaudotų atostogų kaupinius sumažino  ir švietimo įstaigos: Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla – nuo155,5 tūkst. iki 29,3 tūkst. Eur, Naujamiesčio progimnazija – nuo 183,5 tūkst. iki 98,5 tūkst. Eur.

Raudonuoja šešios įstaigos

Atostogų kaupiniai per devynis mėnesius išaugo šešiose įstaigose. PSPC – nuo 162,8 tūkst. iki 166,5 tūkst. Eur. Jurbarko švietimo centre  (19 darbuotojų) – nuo 33,3 tūkst. iki 35,5 tūkst. Eur, Jurbarko krašto muziejuje (14 darbuotojų) – nuo 5,9 tūkst. iki 8,9 tūkst. Eur, Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (11 darbuotojų) – nuo 20,5 tūkst. iki  22,9 tūkst. Eur, Jurbarko rajono priešgaisrinėje tarnyboje (49 darbuotojai) – nuo 34 tūkst. iki 41 tūkst. Eur, Šimkaičių ambulatorijoje (13 darbuotojų) – nuo 33,6 tūkst. iki 34,8 tūkst. Eur.

Savaime nėra blogis

Tiesa, A. Stoškienė padėties nedramatizuoja. „Žiūrint pinigine išraiška visuomet daugiausiai kaupinių turės tos įstaigos, kuriose dirba daugiausiai darbuotojų – Jurbarko ligoninė, Jurbarko rajono savivaldybės administracija (su seniūnijomis), Jurbarko Naujamiesčio progimnazija, Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinė mokykla (su skyriais) ir t. t. Kaip jau minėjau, atostogų kaupiniai patys savaime nėra blogis, jie buvo, yra ir bus, svarbu kreipti dėmesį į tai, kad darbuotojai nesukauptų jų daugiau nei už vienerius metus“, – sakė kontrolierė.

Ko gero, didžiausia problema, kad kai kurie darbuotojai neturi atostogų kelerius metus. Jurbarko ligoninėje net 13 darbuotojų sukaupę  daugiau nei 70 dienų nepanaudotų atostogų, tiesa, tokių prieš devynis mėnesius buvo mažiau – 8. Keturiolika ligoninės darbuotojų turi 51–60 dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, penki – 61–70 dienų, keturiasdešimt aštuoni – 30–40 dienų.

Problema sena ir lengvai neišsprendžiama

Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Ada Samuilienė, Kontrolės komiteto posėdžio metu paprašyta pakomentuoti susidariusią situaciją, sutiko, kad ji nėra gera, reikia mažinti atostogų likučius, tai stengiamasi daryti, bet nėra paprasta – tenka pavaduoti susirgusius kolegas, o ir darbuotojų sprendžiami klausimus nėra taip lengva perduoti kitam darbuotojui. „Visada reikia pradėti tą problemą spręsti. Jinai tikrai ne per vienus metus išsispręs. Pati asmeniškai ir mano kolektyvas tikrai  susidarę grafikus ir jų laikomės“, –sakė A. Samuilienė, sutikdama, kad tokie kaupiniai sudaro didžiulę finansinę riziką.

Grįš prie šio klausimo

A. Stoškienė posėdyje užtikrino, kad  pavaldžių įstaigų vadovai įspėti atkreipti dėmesį ir laikytis finansinės drausmės. „Atostogų kaupiniai tikrai daro didelę įtaką bet kurios įstaigos darbo užmokesčio fondui, kada dėl vienokių ar kitokių priežasčių darbuotojas išeina iš darbo arba atleidžiamas“, – sakė A. Stoškienė, pažadėjusi prie šio klausimo grįžti ir  Kontrolės komitetui atostogų kaupinių situaciją vėl pristatyti 2026 metų pabaigoje.

Numatyta ir administracinė atsakomybė

Darbo kodeksas numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ir dalimis, tačiau bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad jei per darbuotojo darbo metus toks nepertraukiamas laikotarpis nepanaudojamas, tai traktuojama kaip darbo įstatymų pažeidimas, vadinasi, darbdavys gali sulaukti administracinės atsakomybės.

Darbuotojai nutraukdami darbo sutartis turi teisę gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už trejus praėjusius metus.

VDI inf.