Savivaldybių švietimo lyderystės indekse Jurbarkas tarp atsiliekančiųjų

Lapkričio  6 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pirmą kartą pristatytas Savivaldybių švietimo lyderystės indeksas, atskleidęs didelius švietimo kokybės, mokymosi sąlygų ir savivaldybių pastangų skirtumus. Geriausiai įvertintos Tauragės rajono, Šiaulių miesto ir Lazdijų rajono savivaldybės, o Jurbarko rajonas atsidūrė sąrašo pabaigoje – užėmė 52-ąją vietą iš 60 savivaldybių.

Organizacijos „Švietimas #1“ kartu su Prezidentūra inicijuotas indeksas sudarytas pagal 43 rodiklius. Vertintas savivaldybių švietimo valdymas, mokinių įtrauktis ir gerovė, pedagoginis personalas bei mokinių pasiekimai. Net 80 proc. bendro įvertinimo sudaro sritys, kuriose savivaldybių sprendimai turi didžiausią įtaką, o mokinių pasiekimams tenka likę 20 proc.

Pristatydamas indeksą prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kokybiškas švietimas priklauso ne vien nuo savivaldybių finansinių galimybių. Pasak šalies vadovo, ir ribotus biudžetus turinčios savivaldybės gali tapti pavyzdžiu kitoms, o švietimo sėkmę lemia drąsūs sprendimai, bendruomenių susitelkimas ir nuosekli lyderystė.

Jurbarkas – tarp atsiliekančiųjų

Savivaldybių švietimo lyderystės indekse Jurbarko rajonas surinko 67,1 balo – keturiais balais mažiau už šalies vidurkį (71,1). Palyginti su pirmąją vietą užėmusia kaimynine Tauragės rajono savivaldybe, surinkusia 79,2 balo, Jurbarko rezultatas mažesnis net 12,1 balo.

Iš keturių vertintų sričių Jurbarko rajonas labiausiai atsilieka strateginės lyderystės ir valdymo kategorijoje. Čia surinkta 61,9 balo, kai šalies vidurkis siekia 73,2 balo. Tai didžiausias – net 11,3 balo – atotrūkis tarp visų vertintų sričių.

Gerokai mažesni skirtumai kitose kategorijose. Mokinių įtrauktis ir gerovė įvertinta 67,4 balo (šalies vidurkis – 70,3), pedagoginis personalas – 69 balais (69,4), o ugdymo pasiekimai – 70,9 balo (72,6).

Kas kiša koją?

Vienas ryškiausių Jurbarko rajono mokyklų trūkumų – itin menkas gamtos mokslų laboratorijų prieinamumas. Laboratorijų įrangą arba sutartis su atviros prieigos centrais turi vos 11,1 proc. rajono mokyklų, kai šalies vidurkis siekia 65,3 proc., taigi atsiliekama beveik šešis kartus.

Prastesnė ir mokyklų pastatų būklė. Rajone tik kiek daugiau nei pusei – 53,9 proc. –  švietimo įstaigų pastatų nereikia kapitalinio remonto, o šalies vidurkis – 75,8 proc.

Atsilikimas matomas ir mokinių užimtumo bei gerovės srityse. Formalųjį švietimą papildančiame ugdyme dalyvauja 13,2 proc. rajono vaikų, palyginti su 26,3 proc. šalies vidurkiu. Prevencinių programų dalyvavimo atvejų skaičius, tenkantis šimtui mokinių, Jurbarke siekia 59,8, o Lietuvoje – 86,2. Rajone taip pat mažiau švietimo pagalbos specialistų etatų, tenkančių šimtui mokinių.

Dar viena silpnesnė sritis – verslumo ugdymas. Lietuvos „Junior Achievement“ verslumo programų dalyvavimo atvejų skaičius, tenkantis šimtui mokinių, Jurbarko rajone siekia 13,7, o šalies vidurkis – 22,8.

Mokinių pasiekimai geresni

Vis dėlto žema Jurbarko rajono vieta indekse nereiškia, kad rajono mokiniai mokosi prasčiau nei kitur Lietuvoje. Kai kurie jų pasiekimai net gerokai viršija šalies vidurkį. Pavyzdžiui, bent pagrindinį matematikos pasiekimų lygį pasiekė 65,1 proc. Jurbarko rajono aštuntokų, kai šalies vidurkis – 55 proc. Geresnis ir dalykinių olimpiadų bei konkursų prizininkų rodiklis: Jurbarko rajone 10 tūkst. mokinių tenka 12,6 prizininko, o šalies vidurkis – 8,5.

Tiesa, ketvirtokų matematikos rezultatai gerokai prastesni: bent pagrindinį lygį pasiekė 75,4 proc. rajono ketvirtokų, palyginti su 86,4 proc. šalies vidurkiu.

Pedagoginio personalo kategorijoje Jurbarko rajonas nuo šalies vidurkio atsilieka vos 0,4 balo. Tai rodo, kad mokytojų kvalifikacijos ir kitų personalo rodiklių visuma nėra pagrindinė rajono žemo įvertinimo priežastis.

Didžiausia problema – valdymas ir infrastruktūra

Indekso duomenys leidžia daryti išvadą, kad didžiausios Jurbarko rajono švietimo problemos susijusios ne tiek su mokinių pasiekimais ar pedagoginiu personalu, kiek su švietimo sistemos valdymu, infrastruktūra ir vaikams sudaromomis ugdymosi galimybėmis.

Ypač išsiskiria strateginės lyderystės ir valdymo kategorija. Pirmąsias penkias vietas indekse užėmusios savivaldybės šioje srityje surinko daugiau kaip 75 balus, o Jurbarkas – tik 61,9. Be to, indekso duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybė viešai neskelbia švietimo pažangos ataskaitos, nors tai daro maždaug pusė šalies savivaldybių.

Taigi Jurbarko rajono rezultatai atskleidžia prieštaringą situaciją: mokinių pasiekimai kai kuriose srityse viršija šalies vidurkį, pedagoginio personalo įvertinimas beveik nesiskiria nuo Lietuvos vidurkio, tačiau bendrą savivaldybės poziciją smarkiai žemyn traukia valdymo ir mokymosi sąlygų rodikliai.