Lapkričio vakarą Jurbarke sužibo Šv. Martyno žibintai

Šiandien, lapkričio 11-osios vakarą, Jurbarke buvo minima Šv. Martyno diena. Šios gražios tradicijos metu miesto gatvėmis nuvingiavo šventinė žibintų eisena, o vėliau visi susirinko į specialią programą bažnyčioje. Šį vakarą vykusį renginį organizavo Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų parapija drauge su vietos bendruomene, tad šventė subūrė būrį miestiečių.

Susirinkusieji, pasišviesdami žibintais, deglais, pajudėjo nuo Jurbarko savivaldybės aikštės, Kauno, Vytauto Didžiojo gatve ir galiausiai pasuko į K. Donelaičio gatvę, keliaudami iki bažnyčios. Dalyvavo ir Jurbarko labdariai „Lions“, „Rotary“, samariečių bendrijos nariai. Eisenos priekyje  tradiciškai policijos ekipažas ir raitas Šv. Martynas, į kurį, kaip ir kasmet, įsikūnijo tas pats tikras Martynas. 

Šv. Martyno diena – tai kasmet lapkričio 11-ąją minima gerumo, šviesos ir rudens pabaigos šventė. Ji skirta IV amžiuje gyvenusiam Romos kariui Martynui, kuris išgarsėjo tuo, kad pasidalijo savo apsiaustu su sušalusiu elgeta.Pagrindiniai šios dienos akcentai:Žibintų eisenos. Vakare žmonės, ypač vaikai, eina gatvėmis nešini šviečiančiais žibintais, kurie simbolizuoja šviesą ir viltį tamsiuoju metų laiku.Rudens darbų pabaiga. Senovės Lietuvoje tai buvo paskutinė rudens šventė, po kurios gyvuliai buvo sugenami į tvartus ir prasidėdavo žiemos ramybė.Kepta žąsis ir orų spėjimai. Pagal tradiciją ant stalo patiekiama kepta žąsis, o iš šios dienos orų spėjama, kokios bus Kalėdos. Šv. Martyno diena simbolizuoja gerumą, atjautą, dalijimąsi su stokojančiais bei šviesos pergalę prieš artėjančią žiemos tamsą. Liaudies tradicijoje ši data taip pat žymi galutinę rudens darbų pabaigą ir perėjimą į ramųjį žiemos laikotarpį.

„Mūsų laiko“ inf.