Gamtininkai: tikro pavasario dar nematyti

Viena, kas visiškai aišku, tai, kad esame ant permainų slenksčio, bet kol kas to ką vadiname tikru pavasariu su didele  įvykių  gamtoje gausa, dar nematyti, rašoma  internetinėje Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato svetainėje.

Miškai, kurie yra būdingiausios rezervato buveinės, ne tokie triukšmingi ir atgiję. Naujų parlėkusių sparnuočių rūšių juose dar mažai. Pavasario pradžia tikrai nėra tiek gyva kaip dažnas galėtų įsivaizduoti. Žiemojusius sparnuočius tildo niūroki ir protarpiais vėjuoti orai. Žinoma, mus pasiekia   įprastų giesmininkų balsai. Pirmiausiai – tai įvairios zylių rūšys. Tačiau bene atkakliausi – lipučiai. Šie paukščiai orams mažiau išrankūs ir gieda net tada kai kitos rūšys tyli. Pelėdinių sparnuočių tarpe aktyviausios naminės pelėdos,  žvirblinės pelėdos kol kas gana tylios. Viena vertus, gana šilta, kas žvirblinėms ir kitioms pelėdoms priimtina, bet vis trūksta palankios sąlygų visumos, kuri iš rimties pažadins šias nakties šeimininkes. Tad  susiruošus pasiklausyti  garsų galima ir suklysti: pasitiks tyloka gamta, kurioje dažniausiai aidi gervių šūksniai ir praskrendančių žąsų gagenimas. Šiluose, ties miško pievomis melodingai gieda amaliniai strazdai. Tai ankstyvesni sugrįžėliai nei kiti giminaičiai. Matome ir juoduosius strazdus, tačiau ne visuomet įmanoma pasakyti ar tai žiemoję gyvūnai, ar jau parlėkę iš savo žiemviečių Vakaruose.  Ežerai dar pirmojo kovo dešimtadienio pabaigoje bangavo likę be ledo. Tridiciškai pirmiau nei kitos vandens paukščių rūšys juose pasirodė klykuolės ir didžiosios antys. Buveinių ežero pakrantėje gailiuose pakibusi jūrinio erelio plunksna patvirtino, kad ir šie stambiausi sparnuoti plėšrūnai ežeruose jau žvalgosi savo grobio. Greta prieš  savaitę aplankyto vištvanagio lizdo jų šeimininkų dar nebuvo matyti tik šio plėšrūno bei suopio balsą mėgdžiojo kėkštas. Beje, savaitė gamtoje ypač pavasarį reiškia daug. Per tą laiką pernai buvusį apleistą lizdą atneštomis šakomis papildė suopiai ir juodalksnio viršūnės šakų išsišakojime sukrauta gūžta atgijo iš naujo. Krankliai pritilę ir visi jų rūpesčiai dabar – perėjimas, o kai kuriuose lizduose – ir jauniklių auginimas. Prisiartinus prie vieno iš lizdų pasitiko abu nerimaujantys poros nariai. Tad galima spėti, kad jau esama krankliukų. Juk perintis sparnuotis nuo šildomų kiaušinių kyla nenoriai. Krankliai laikomi prisirišančiais  prie savo lizdų paukščiais, kurie gali ten pat jauniklius auginti daugybę metų. Tačiau  esama ir tokių porų, kurios  krauna vis naujus lizdus. Dalis  jų žiemą išbyra dėl netinkamai pasirinktos vietos ir smarkesni vėjai išpurto medžių lajose esančius nepatvariai suręstus statinius.

Ar žinojote, kad kovo 20-ąją - pavasario lygiadienis?

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Tai astronominio pavasario pradžia, nes nuo šio meto dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir vis ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties).

Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl gali būti, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.

Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena.

Day.lt inf.