Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kai Lietuva išsivadavo iš Sovietų sąjungos, visi pašaipiai žvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi sovietinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Ir ji susijusi ne tiek su gėlėmis ir sveikinimais, kiek su sunkia ir dramatiška, kartais netgi tragiška, moterų kova už ekonominį savarankiškumą ir lygias teises.

Beje, šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais. Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.

Šventės ištakose – moterų kova su priespauda
Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija.
Vėlesniais metais kovo 8 d. vykdavo protestai, vienas didesnių – 1908 metais, kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 d. JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena.
Tarp įvairių istorinių įvykių, primenančių kovo 8-ąją, reikia būtinai paminėti, kad ši diena susijusi ir su didžiule tragedija. Nepraėjus nė savaitei po moters dienos minėjimo, vykusio 1911 m. kovo 19-ąją, kovo 25 d. tragiškas gaisras Niujorko Triangle fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 čia dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių emigrančių, gyvybes. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš devinto daugiaaukščio pastato aukšto – durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertraukos. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises, darbo sąlygas ir įstatymus JAV.

Šventę pasiūlė Klara Cetkin
Europoje pirmoji dėl lygių moterų ir vyrų teisių 1899 m. pradėjo kovoti socialdemokratė Klara Cetkin. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises.
1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metais minėdami Tarptautinę moters dieną daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje dalyvavo mitinguose už moterų teisę dirbti, balsuoti, mokytis. Kai kuriose šalyse moterys bijojo oficialiai švęsti šią dieną, kad nebūtų nubaustos policijos.
Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Sovietų Sąjungoje, kur po bolševikų revoliucijos feministinių pažiūrų Aleksandra Kolontai įkalbėjo Leniną, kad ši diena būtų paskelbta valstybine švente.
Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar švenčiama Motinos diena. Vaikučiai dovanodavo savo mamytėms gėles (dažniausiai šiuo metu jau pražysdavo žibutės), deklamuodavo eilėraščius. Vyrai taip pat padovanodavo savo moterims gėlių, tačiau tarsi atsidėkodami už tai, kad jos motinos. Šiais laikais šventės papročiai pasikeitė. Vaikai savo mamas sveikina Motinos dienos proga (pirmąjį gegužės sekmadienį), o su Tarptautine moters diena moteris turėtų sveikinti išimtinai vyrai. Ne kaip „silpnąją lytį“, o kaip lygiateises partneres.

Moters dienos šimtmetis buvo švenčiamas 2011 m., tad šiemet minime 112-ąsias šios šventės metines.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: Prenumeratos akcija
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Mituva prie Jurbarko 1916 m.

Spalio 12-oji senajame Jurbarke: geologų darbai, naujos dūdos, laiškai iš Amerikos ir biurokratizmas savivaldybėje  0

Tarpukario Jurbarko valdininkai.

Spalio 11-oji senajame Jurbarke: rinkimai, nauja miesto taryba, klebonijos privilegijos ir milžiniški šamai  0

Jurbarko vaizdas nuo Mituvos žiočių 1916 m.

Senasis Jurbarkas spalio 10-ąją: gynimo komitetas, skriaudžiami ūkininkai, angelaičių vėliava ir neapšviestas tiltas  0

Jurbarko paštas 1922–1930 m.

Spalio 9-oji senajame Jurbarke: progimnazijos mokytojai, paštas, Napoleono lobis ir organizacijų reikalai  0

V. Grybas (pirmas iš dešinės) su svečiais prie Vytauto Didžiojo statulos

Spalio 8-oji senajame Jurbarke: tiltų remontas, šeimyninė drama, gaisras ir nubaustas viršaitis  0

„Balti stulpai“ Raseinių g. Jurbarke

Spalio 7-oji senajame Jurbarke: savivaldybės planai, inspektoriaus vizitas, kailinių žvėrelių fermos ir tvarkomas keltas  0

Klišių (dab. Vytauto Didžiojo) gatvė Jurbarke

Spalio 6-oji senajame Jurbarke: šaulių manevrai, sveikinimo telegrama, aukos muziejui ir gaisras  0

Jurbarkas apie 1924 m.

Senasis Jurbarkas spalio 5-ąją: sveikinimo telegrama, žiauri uošvė, nubausti arkliavagiai ir tymų protrūkis  0

Viešbutis Jurbarke

Spalio 4-oji senajame Jurbarke: lietuvių ir vokiečių nesutarimai, prasti ugniagesiai ir pigus viešbutis  0

Spalio 4 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Spalio 4 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Vytauto paminklas

Spalio 3-oji senajame Jurbarke: Vytauto pagerbimas, šventės, plento statyba ir... stebuklas  0

Šaulių šventė Jurbarke

Spalio 2-oji senajame Jurbarke: skautų veikla, pavogti dviračiai, paskaita ir eismo nelaimė  0

Skirsnemunė 1930–1940 m.

Spalio 1-oji senajame Jurbarke: prieglaudos bėdos, mokytojo liga, vagystė ir Skirsnemunės naujienos  0

Jurbarko vaizdas iš viršaus ~1930 m.

Rugsėjo 30-oji senajame Jurbarke: šaulių veikla, kunigų permainos ir Jurbarko kalvio pastatytas motorlaivis  0

Skirsnemunė

Rugsėjo 29-oji senajame Jurbarke: literatūriniai pasilinksminimai, prieglaudų reikalai ir „daktarė“ iš Skirsnemunės  0

Jurbarkas apie 1916 m.

Senasis Jurbarkas rugsėjo 28-ąją: padegimas, įdomus susirinkimas mokykloje, Kęstučio mirties paminėjimas ir naujas knygynas  0

Klojamas grindinys Vokieičų (dab. K. Donelaičio) gatvėje

Senasis Jurbarkas rugsėjo 27-ąją: artėjantys rinkimai, nušautas plėšikas, būsimas plentas ir plečiama mokykla  0

Kapinių vartai 1932 m.

Senasis Jurbarkas rugsėjo 26-ąją: plentas į Smalininkus, nauja kapinių tvora ir ekskursija į Kauną  0

Kauno gatvė Jurbarke

Rugsėjo 25-oji senajame Jurbarke: vagystės, brangūs obuoliai, krepšinio rungtynės ir M. Jankaus apsilankymas  0

Vasilčikovo dvaro griuvėsiai 1918 m.

Rugsėjo 24-oji senajame Jurbarke: dangumi dengtas prieglaudos pastatas, netikę keltininkai, nesėti rugiai ir parkerių vagystė  0

Jurbarko vaizdas tarpukariu

Rugsėjo 23-oji senajame Jurbarke: paliktas plentvolis, išmušti langai, nusekęs Nemunas ir aktyvūs jaunalietuviai  0

Buvęs kino teatras „Record“ per potvynį

Rugsėjo 22-oji senajame Jurbarke: mokytojų kursai, rūpestis dėl žemės ir krizės pasekmės  0

Rudens lygiadienis prie Bišpilio

Rudens lygė ir Baltų vienybės diena  0

Ekskursija Kalnėnų miške 1927 m.

Rugsėjo 21-oji senajame Jurbarke: ekskursijos, literatų būrelio pasilinksminimas ir pavogti arkliai  0

Mūsų partneriai