Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kai Lietuva išsivadavo iš Sovietų sąjungos, visi pašaipiai žvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi sovietinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Ir ji susijusi ne tiek su gėlėmis ir sveikinimais, kiek su sunkia ir dramatiška, kartais netgi tragiška, moterų kova už ekonominį savarankiškumą ir lygias teises.

Beje, šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais. Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.

Šventės ištakose – moterų kova su priespauda
Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija.
Vėlesniais metais kovo 8 d. vykdavo protestai, vienas didesnių – 1908 metais, kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 d. JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena.
Tarp įvairių istorinių įvykių, primenančių kovo 8-ąją, reikia būtinai paminėti, kad ši diena susijusi ir su didžiule tragedija. Nepraėjus nė savaitei po moters dienos minėjimo, vykusio 1911 m. kovo 19-ąją, kovo 25 d. tragiškas gaisras Niujorko Triangle fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 čia dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių emigrančių, gyvybes. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš devinto daugiaaukščio pastato aukšto – durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertraukos. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises, darbo sąlygas ir įstatymus JAV.

Šventę pasiūlė Klara Cetkin
Europoje pirmoji dėl lygių moterų ir vyrų teisių 1899 m. pradėjo kovoti socialdemokratė Klara Cetkin. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises.
1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metais minėdami Tarptautinę moters dieną daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje dalyvavo mitinguose už moterų teisę dirbti, balsuoti, mokytis. Kai kuriose šalyse moterys bijojo oficialiai švęsti šią dieną, kad nebūtų nubaustos policijos.
Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Sovietų Sąjungoje, kur po bolševikų revoliucijos feministinių pažiūrų Aleksandra Kolontai įkalbėjo Leniną, kad ši diena būtų paskelbta valstybine švente.
Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar švenčiama Motinos diena. Vaikučiai dovanodavo savo mamytėms gėles (dažniausiai šiuo metu jau pražysdavo žibutės), deklamuodavo eilėraščius. Vyrai taip pat padovanodavo savo moterims gėlių, tačiau tarsi atsidėkodami už tai, kad jos motinos. Šiais laikais šventės papročiai pasikeitė. Vaikai savo mamas sveikina Motinos dienos proga (pirmąjį gegužės sekmadienį), o su Tarptautine moters diena moteris turėtų sveikinti išimtinai vyrai. Ne kaip „silpnąją lytį“, o kaip lygiateises partneres.

Moters dienos šimtmetis buvo švenčiamas 2011 m., tad šiemet minime 112-ąsias šios šventės metines.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Vokiečių (dab. K. Donelaičio) gatvė

Senasis Jurbarkas vasario 18-ąją: šaulių loterija, nerūkantis bankas, naujos krautuvės ir daug sniego  0

Jurbarko turgus

Vasario 17-oji senajame Jurbarke: uždaryta vokiečių mokykla, šaulių veikla ir didelis turgus  0

Gimnazistų įrengta vieta Jurbarke Dariui ir Girėnui atminti

Vasario 16-oji senajame Jurbarke  0

Senasis Jurbarkas vasario 15-ąją: šventės, gaisras ir emigracija

Senasis Jurbarkas vasario 15-ąją: šventės, gaisras ir emigracija  0

Vasario 14-oji senajame Jurbarke: susirinkimai, triukšmingos išleistuvės, pigūs namai ir pontoninis tiltas

Vasario 14-oji senajame Jurbarke: susirinkimai, triukšmingos išleistuvės, pigūs namai ir pontoninis tiltas  0

Laivai Nemune apie 1925 m.

Senasis Jurbarkas vasario 13-ąją: užmušimas, savižudybė, stipenų pardavėjai ir stringantys garlaiviai  0

Jurbarko kapinių vartai

Vasario 12-oji senajame Jurbarke: draudimas skaityti, Dainių pelkės pokyčiai, kova dėl valdžios ir stabtelėjęs Nemunas  0

Bišpilio piliakalnis Jurbarke, XX a. 3–4 deš.

Vasario 11-oji senajame Jurbarke: lupikautojas, gaisras, parama bažnyčiai ir trūkumai valdiškose įstaigose  0

Pusiau paskendęs garlaivis „Algirdas“

Vasario 10-oji senajame Jurbarke: griaunama kooperacija, kunigų permainos, ledonešis ir skęstantis garlaivis  0

Picos diena

Picos diena  0

„Balti stulpai“

Senasis Jurbarkas vasario 9-ąją: ateitininkai literatai, moterų būrelis, blaivybės savaitė ir turgaus apgavikai  0

Žydų biednuomenės eisena Kauno gatvėje 1930 m.

Senasis Jurbarkas vasario 8-ąją: šventiški vakarai, naujas banko skyrius, Užgavėnės ir pasikėsinimas į viršaitį  0

Jurbarko mokytojų kursų studentai 1919 m.

Senasis Jurbarkas vasario 7-ąją: nuovados, gimnazijos reikalai ir nužudymas  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Susibūrimas Jurbarke, XX a. 3–4 deš.

Sausio 6-oji senajame Jurbarke: ūkininkų bankas, brangus keltas, pabudusios bitės ir autobusų eismas  0

Garlaivis „Vaidila“

Senasis Jurbarko vasario 5-ąją: neįvykę susirinkimai Skirsnemunėje, aukos Ginklų fondui ir navigacijos pradžia  0

Susibūrimas Jurbarke XX a. 3–4 deš.

Senasis Jurbarkas vasario 4-ąją: vagių gastrolės, teatras, prenumeratos varžybos ir Užgavėnės  0

Vasilčikovo dvaro griuvėsiai

Senasis Jurbarkas vasario 3-ąją: išvaržomi dvarai, vaikų ligos ir smerktini laikraščių skaitytojai  0

Senasis Jurbarkas vasario 2-ąją: skautų vakaras, Skirsnemunės naujienos ir piktinantys „perkupčiai“

Senasis Jurbarkas vasario 2-ąją: skautų vakaras, Skirsnemunės naujienos ir piktinantys „perkupčiai“  0

Jurbarkas 1946 m.

Senasis Jurbarkas vasario 1-ąją: meteorologijos stotis, biblioteka, intriguojančios Skirsnemunės naujienos ir prijaukinta stirna  0

Jurbarko panorama 1935 m.

Senasis Jurbarkas sausio 31-ąją: padirbti pinigai, nelaimės Nemune ir žiemos pagalba  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  1

Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla

Sausio 30-oji senajame Jurbarke: bandymas nužudyti, gaisras, nedėstoma tikyba ir draugijų veikla  0

Jurbarko gimnazijos aucharistinis būrelis 1936 m.

Senasis Jurbarkas sausio 29-ąją: darbininkų trūkumas, Pašvenčio jaunalietuvių veikla ir eucharistinio būrelio įkūrimas  0

Mūsų partneriai