Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Kai Lietuva išsivadavo iš Sovietų sąjungos, visi pašaipiai žvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi sovietinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Ir ji susijusi ne tiek su gėlėmis ir sveikinimais, kiek su sunkia ir dramatiška, kartais netgi tragiška, moterų kova už ekonominį savarankiškumą ir lygias teises.

Beje, šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais. Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.

Šventės ištakose – moterų kova su priespauda
Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija.
Vėlesniais metais kovo 8 d. vykdavo protestai, vienas didesnių – 1908 metais, kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 d. JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena.
Tarp įvairių istorinių įvykių, primenančių kovo 8-ąją, reikia būtinai paminėti, kad ši diena susijusi ir su didžiule tragedija. Nepraėjus nė savaitei po moters dienos minėjimo, vykusio 1911 m. kovo 19-ąją, kovo 25 d. tragiškas gaisras Niujorko Triangle fabrike pasiglemžė daugiau nei 140 čia dirbusių moterų, daugiausia italių ir žydžių emigrančių, gyvybes. Kilus gaisrui, moterys negalėjo evakuotis iš devinto daugiaaukščio pastato aukšto – durys buvo užrakintos, kad jos negalėtų išeiti ir pasidaryti pertraukos. Šis baisus įvykis atkreipė dėmesį į moterų teises, darbo sąlygas ir įstatymus JAV.

Šventę pasiūlė Klara Cetkin
Europoje pirmoji dėl lygių moterų ir vyrų teisių 1899 m. pradėjo kovoti socialdemokratė Klara Cetkin. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises.
1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metais minėdami Tarptautinę moters dieną daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje dalyvavo mitinguose už moterų teisę dirbti, balsuoti, mokytis. Kai kuriose šalyse moterys bijojo oficialiai švęsti šią dieną, kad nebūtų nubaustos policijos.
Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Sovietų Sąjungoje, kur po bolševikų revoliucijos feministinių pažiūrų Aleksandra Kolontai įkalbėjo Leniną, kad ši diena būtų paskelbta valstybine švente.
Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar švenčiama Motinos diena. Vaikučiai dovanodavo savo mamytėms gėles (dažniausiai šiuo metu jau pražysdavo žibutės), deklamuodavo eilėraščius. Vyrai taip pat padovanodavo savo moterims gėlių, tačiau tarsi atsidėkodami už tai, kad jos motinos. Šiais laikais šventės papročiai pasikeitė. Vaikai savo mamas sveikina Motinos dienos proga (pirmąjį gegužės sekmadienį), o su Tarptautine moters diena moteris turėtų sveikinti išimtinai vyrai. Ne kaip „silpnąją lytį“, o kaip lygiateises partneres.

Moters dienos šimtmetis buvo švenčiamas 2011 m., tad šiemet minime 112-ąsias šios šventės metines.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujame, 24-jame, laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame, 24-jame, laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame 2025 metų Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame 2025 metų Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 20-ame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame, 20-ame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Naujame 2025 metų 18-ame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame 2025 metų 18-ame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Jurbarko didžioji sinagoga

Senasis Jurbarkas kovo 27-ąją: skurdžios mokyklos, nevykęs biznis, pašto problemos ir maldos namai  0

Šaulių šventė Jurbarke

Kovo 26-oji senajame Jurbarke: geležinkelio klausimas, garlaivių eismas, gyventojų nuotaikos ir aukos Ginklų fondui  0

Vasilčikovo rūmai

Senasis Jurbarkas kovo 25-ąją: žemės reforma, kursai ir skautiškos Velykos  0

Ketas ties Jurbarku

Kovo 24-oji senajame Jurbarke: bravoras, elektra Skirsnemunėje, tiltas ir Velykų dovanos  0

Mūsų partneriai