Pasaulinė kurčiųjų diena

Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė kurčiųjų diena. Ši diena užbaigia Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę. Tradicijos pradžia siekia 1958 metus, kai Pasaulio kurčiųjų federacija (World Federation of the Deaf, WFD) pradėjo rengti Tarptautinę kurčiųjų savaitę. Rugsėjo mėnuo pasirinktas, nes 1951 m. rugsėjo 23 d. Romoje buvo įkurta Pasaulio kurčiųjų federacija.

WFD duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 70 mln. kurčiųjų, daugiau kaip 80 proc. jų gyvena besivystančiose šalyse.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 m. buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L‘Epe. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 m. Jį sudarė 300 simbolių.

Pasaulyje vartojama daugiau kaip 300 skirtingų gestų kalbų. Gestų kalbos nėra tiesiog žodinės kalbos perteikimas rankomis – tai savarankiškos natūralios kalbos, turinčios savo gramatinę struktūrą.

Tarptautinė gestų kalbų diena yra rugsėjo 23-ioji –ją 2017 m. oficialiai paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, o pirmą kartą ji paminėta 2018 m.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu pripažino kurčiųjų gestų kalbą gimtąja kalba. Po oficialaus pripažinimo pradėtas lietuvių gestų kalbos norminimas, sudarytas žodynas, kalba pradėta tirti ir akademiniu lygmeniu.

Lietuvių gestų kalba nėra gestais rodoma lietuvių kalba. Tai savarankiška vizualioji kalba, kurios struktūra skiriasi nuo sakytinės ir rašytinės lietuvių kalbos; informacijai perteikti naudojami ne tik rankų gestai, bet ir veido išraiška bei kūno judesiai. Lietuvių gestų kalbą kaip gimtąją arba pagrindinę vartoja daugiau kaip 6 tūkst. Lietuvos kurčiųjų bendruomenės narių.

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, 2025 m. buvo suteiktos 33 738 gestų kalbos vertimo paslaugos: 7 574 kontaktinės ir 25 984 nuotolinės, dar 180 atvejų sudarė tekstų vertimas į gestų kalbą ir vaizdo įrašų paslaugos. Šios paslaugos Lietuvoje teikiamos socialinėje, teisinėje, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, verslo ir kitose srityse ir apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Nuo 2024 m. žmonės su negalia tam tikrais atvejais gali prašyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos viešąją informaciją jiems pateiktų pasirinktu prieinamu būdu, tarp jų – lietuvių gestų kalba.

Daugybė žymių asmenų buvo kurtieji. Pvz., poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkai Francisco Goya, Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Ž. Ž. Ruso, amerikiečių rašytoja, visuomenės veikėja ir lektorė Helen Keller, vienas žymiausių JAV išradėjų Thomas Edisonas nuo jaunystės turėjo labai stiprų klausos sutrikimą, „Oskarą“ laimėjusi amerikiečių aktorė Marlee Matlin, amerikiečių modelis, aktorius ir kurčiųjų teisių aktyvistas Nyle DiMarco. Bethovenas apkurtęs parašė savo Devintąją simfoniją. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robert Davila, Dž. Bušo paskirtas Švietimo ministro padėjėju invalidų mokymo klausimais.