Arbūzo diena
Rugpjūčio 3-oji paskelbta Arbūzo diena. Visų pirma, šventė išpopuliarėjo JAV, kurioje arbūzų suvalgoma daugiausia, palyginti su kitomis šalimis. Arbūzai kildinami iš Centrinės Afrikos, Egipto.
Arbūzas yra didelė uoga, nors sveria 2–15 kg. Archeologai teigia, kad arbūzai Egipte buvo auginami ir vartojami jau prieš 2 000 metų. Arbūzuose yra B grupės vitaminų, kurie būtini energijos gamybai. Taip pat juose randama vitamino C, magnio ir kalio. 100 g arbūzo turi maždaug 21 kaloriją, 4,5 g angliavandenių (0,5 g skaidulų), 0,4 g baltymų ir lygiai 0 g riebalų. Arbūzas puikiai gaivina, naudojamas kokteiliams, limonadams.
Arbūzas dažnai naudojamas drožybai. Jame išraižomos rožės, gyvūnai, įvairūs raštai, net architektūros statiniai. Dažniausiai tokiais kūriniais puošiami viešbučių restoranai.
Arbūzų žievė yra valgoma. Ją galima marinuoti, iš jos gaminti uogienes ir marmeladus. Arbūzų sėklas taip pat galima skrudinti ir valgyti.
Arbūzus skirtingos tautos valgo skirtingai. Pvz., graikai juos deda į salotas su feta sūriu. Meksikoje arbūzas valgomas su druska, ant jo užlašinus žaliųjų citrinų sulčių ir pabarsčius čili pipirais.
Norint išsirinkti saldų arbūzą, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių:
Bakstelėkite – prinokusio arbūzo garsas turi būti skambus, o ne prislopintas.
Arbūzo „uodegėlė“ turi būti sausa.
Prinokusio arbūzo minkštimas yra ryškiai raudonas, o sėklos tamsiai rudos arba juodos.
Šviesi gelsva dėmė ant arbūzo šono taip pat reiškia, kad jis gerai sunokęs.
Tamsiai žalios spalvos arbūzas viduje turėtų būti raudonesnis ir saldesnis.
My name is Justin Simporios from Canada. My daughter was unable to walk for several months after an...
Ruošiamasi tradicinei Jurbarko krašto šventei