Vis daugiau įmonių skelbia prastovas

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3846 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prakybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių. Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.

Užimtumo tarnybos prie LR SADM Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės teigimu, informacijos apie naujas įmones, skelbiančias prastovas kol kas neturima. „Vis dar mokame įmonėms subsidijas už darbuotojus, dirbančius po prastovų arba pagal COVID-19 sąrašus. Savarankiškai dirbančių asmenų prašymus dėl išmokų priimame, registruojame, dar tik pradedame formuoti užklausas dėl skyrimo. Nuo spalio 26 d. užregistruoti 199 prašymai“, – informuoja vedėja.

Apie prastovas

Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, VDI, kaip ir pirmojo karantino metu, kontroliuos, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis.

„Neteisėtas darbdavių elgesys nebus toleruojamas. Sunkumai, su kuriais susiduria darbdaviai karantino metu, neatleidžia jų nuo darbo įstatymų vykdymo. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikomos administracinės atsakomybės priemonės. Informacija bus perduodama institucijoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą, todėl tokie darbdaviai negalės pretenduoti į valstybės pagalbą“, – sako Jonas Gricius.

Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 Eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan., ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.

Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.

Jei darbdavys verčia dirbti paskelbtos prastovos metu ar nesilaiko kitų prastovas reglamentuojančių reikalavimų, VDI ragina darbuotojus pranešti apie tokius atvejus.

Parengta pagal VDI inf.