Planuojama statyti elektrinį vidaus laivybos laivyną. Svarbus vaidmuo numatytas Jurbarkui

2024 m. sausio 23 d. Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius V. Vinokurovas dalyvavo High Level InvestEU: Financing Europe’s Future konferencijoje Briuselyje, kurioje pateikė savo atliktus darbus inovatyvios vidaus vandenų laivybos transformacijai –  pristatė vidaus vandens kelių galimybes, potencialą laikantis žaliojo EU kurso.

Vidaus vandens kelių direkcija laikosi strategijos, jog logistikos grandinėms tampant tvaresnėmis, pažangūs sprendimai integruojami į vieną grandinę duos maksimalią naudą. Vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

Gamtos keliai ir žaliasis kursas

Europos investicinis bankas (EIB) palaiko žaliosios laivybos idėją vidaus vandens keliuose Lietuvoje. EIB ekspertai kartu su EIB Advisory Hub samdomais tarptautiniais ekspertais 2023 m. pristatė metus trukusią studiją, pateikė įžvalgas ir sukūrė praktinį logistikos vidaus laivybos verslo modelį, leisiantį pasiekti nulines CO2 emisijas vidaus vandens laivyboje.

Viena pagrindinių direkcijos plano siekiant padėti Lietuvai įgyvendinti „šiltnamio dujų“ emisijų mažinimą dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas.

Jį pabaigusi Lietuva būtų pirmoji Europoje turinti elektrinį vidaus laivybos laivyną. Ambicingame projekte numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Su politiniu palaikymu projektas galėtų prasidėti jau 2024 m. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20–30 minučių sustojimu pasikeisti baterijas ties Jurbarku.

EIB ekspertai apskaičiavo, kaip toks „žaliosios laivybos“ projektas padėtų Lietuvos ekonomikai ir aplinkai:  sumažintų „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų kiekį, oro taršą, spūstis ir avarijas automobilių keliuose, triukšmo taršą bei gerintų biologinę įvairovę.

Bendras gyvybinis interesas

2021 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė 35 punktų veiksmų planą, skirtą padidinti vidaus vandens kelių transporto vaidmeniui Europoje. Pagrindinis uždavinys yra perkelti daugiau krovinių per Europos upes ir tokiu būdu palengvinti perėjimą prie nulinės emisijos tikslo iki 2050 m.. Tai atitinka Europos Žaliąjį kursą ir tvaraus bei pažangaus mobilumo strategiją, kurioje nustatytas tikslas didinti transportavimą vidaus vandenų keliais ir trumpųjų nuotolių laivyba iki 2030 m. – 25 proc., o iki 2050 m. – 50 proc.

VVKD atitinkamai dėlioja savo planus. „Per dešimtmetį tikimės esmingai pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sako V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį, 500 km vandens kelią. Taip pat turime didelio potencialo Neries upę. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Vieną dieną Lietuvoje galėtume turėti iki 1000 km laivybai tinkamų vandens kelių kroviniams gabenti tvariai“.

Taigi Lietuva gali reikšmingai prisidėti prie Europos Sąjungos iškelto Žaliojo kurso tikslo – iki 2030-ųjų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas. Šia strategija pagrįstai tikimasi sulėtinti planetos šilimą ir to sukeliamas pragaištingas klimato pasekmes.