Jurbarkiečio dėka suomių gamykla veikia Kaune

Judita Pažereckienė

2014 gegužės 5 d. 00:00 | Verslas

Vaidotas Šuopys, gyvenantis Raudonėnų kaime su suome žmona Rauni Helena, kuri per trumpą laiką puikiai išmoko kalbėti lietuviškai, teigia, kad investicijas į Jurbarką pritraukti galima pasitelkus asmeninius kontaktus. Reikia tik noro.

AŠrifto dydis+- Spausdinti

Šeštadienį Jurbarke šurmuliavo Miesto ir verslo dienos. Jau pats šventės pavadinimas sako, kad be gausios šventinės programos, džiuginančios miestelėnus ir rajono gyventojus, kita dalis turėtų būti skirta verslui ir verslininkams. Tai turėtų būti ir jų šventė – visi, kuriantys smulkų, vidutinį ir stambųjį verslą mūsų rajone turėtų džiaugtis šia švente – juk bus diskutuojama, vyks įvairios konferencijos, susitikimai, bus mezgamos naudingos pažintys, ieškoma naujų partnerių. Ar tikrai Jurbarko rajonas yra palankus ir, svarbiausia, ar nori būti palankus naujoms verslo investicijoms, prieš šventę kalbėjomės su sėkmingai investicijas Lietuvoje pritraukusiu jurbarkiečiu Vaidotu Šuopiu.

Investicijas pritraukė asmeninių kontaktų dėka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 27 d. Seime skaičiusi metinį pranešimą, pirmą kartą paminėjo Jurbarką, teigdama, kad investicijos visiškai nepasiekia šio rajono. Kaune veikiančioje izoliacinių medžiagų gamykloje FINNFOAM gamybos vadovu dirbantis jurbarkietis Vaidotas Šuopys įsitikinęs, kad verslo investicijas į rajoną galima pritraukti.

Jis pats yra gyvas pavyzdys, kaip užsienio kapitalas asmeninių kontaktų dėka atkeliavo į Lietuvą. 2006 metais, dar gyvendamas ir dirbdamas Suomijoje, viename internetiniame puslapyje perskaitė, kad būtent ši gamykla, kurioje jis dabar dirba, nori plėsti gamybą Pabaltijo regione ir ieško vietos naujai gamyklai statyti.

Tąkart jis parašė laišką su pasiūlymu ją statyti Jurbarke. Didžiausiam V. Šuopio nustebimui, netrukus gavo atsakymą su pasiūlymu susitikti. Rezultatas – netrukus jis ir gamyklos, norinčios investuoti Lietuvoje, savininkas drauge su pardavimų vadybininku atsidūrė Jurbarke, tuometinio mero kabinete. Pasitelkus vertėją buvo apžiūrėti buvusio pramonės rajono pastatai. Nors ir apleisti, vietomis virtę griuvėsiais, keletas suomiams vis tik tiko. Tada prasidėjo derybos su tų pastatų savininkais, kalbos apie detaliuosius planus ir panašiai. Į klausimą, kada norėtų statyti šią gamyklą, suomiai atsakė: „Nors ir rytoj“. Jurbarko valdininkai, nepratę prie tokių sparčių tempų, apstulbo ir patarė kreiptis po pusės metų...

Gamykla, galėjusi stovėti Jurbarko pramoniniame rajone
(L. Juškaitienės nuotraukoje), dabar sėkmingai dirba Kauno rajone, Biruliškių kaime, Kokybės gatvėje. Suomių pastatyta FINNFOAM gamykla, gaminanti patikimą šilumos izoliaciją, kuri išlaiko savo šilumos izoliacines savybes netgi esant sunkioms sąlygoms, per metus pagamina produkcijos už beveik 7 milijonus litų. Joje dirba 22 darbuotojai. Įmonė Finnfoam yra didžiausia Suomijoje ir suomių kapitalo šilumos izoliacijos gamintoja bei didžiausia XPS šilumos izoliacijos gamintoja Skandinavijoje.

Užsieniečiai darbuotojus apmoko patys

Balandžio mėnesį susitikime Jurbarke su Seimo opozicijos nariais rajono meras R. Juška pasakojo, kad neseniai investuoti pasiryžę belgai atsisakė savo sumanymo sužinoję, jog planuojamai statyti smėlio-žvyro perdirbimo gamyklai nebus reikiamų darbuotojų.

Neįtikėtina, kad tokiame rajone, kur toks aukštas nedarbo lygis, trūksta darbuotojų. Ši istorija, kad belgai norėjo statyti gamyklą, tačiau darbo birža nebūtų pasiūliusi reikiamo skaičiaus darbuotojų, V. Šuopiui skamba taip pat kurioziškai. Jau minėtoje suomių gamykloje Kaune darbuotojai yra vietoje apmokomi. Ir taip yra visame civilizuotame pasaulyje. Nereikia baigti aukštojo mokslo ir iš karto turėti kvalifikaciją – tai, jo nuomone, yra įgyjama dirbant. Pats V. Šuopys yra puikiausias to įrodymas – ilgą laiką dirbęs jūrininku dabar vadovauja gana sudėtingam gamybos procesui. Mat Vakarų valstybėse, skirtingai nei posovietinėse, labiausiai yra vertinama žmogaus patirtis, o ne kostiumas. V. Šuopys pasakoja, kad ir darbdavio bei darbuotojų santykiai Vakaruose labai skiriasi nuo mūsiškių. Vadovas ten yra lygus su visais, jis nesistengia parodyti savo viršenybės, puikuotis brangiais automobiliais, išskirtine apranga ar telefonais bei kitais žaisliukais. Jis švenčia kartu su visais didžiąsias šventes, gimtadienius ir visur dalyvauja kaip lygus. „Aš ir savo darbuotojams čia, Kaune, sakau, jūs kiekvienas esat savo darbo viršininkas.

Gerbkit save ir savo darbą, atlikit jį gerai ir būsit kitiems pavyzdys. Mano manymu, pirmiausia reikia stengtis dėl Lietuvos, dėl savo valstybės, savo miesto. Ir tuos suomius todėl pirmiausia vežiausi į Jurbarką. Na, nepavyko. Dabar jau, aišku, bijau vėl ką nors savo gimtajam miestui siūlyti, nes nežinau, kaip būsiu sutiktas, kokia čia verslo aplinka. Ko kas atrodo, kad visi patogiai sėdi savo valdiškose darbo vietose ir pernelyg nesuka galvos dėl bendros valstybės gerovės. Turi pasikeisti žmonių, ypač valdininkų, požiūris ne tik į verslą, bet į valstybę apskritai. O dabar – kiek iš jų galvoja, ką aš galiu duoti, o ne ką pasiimti. Turi keistis žmonių mentalitetas“, - įsitikinęs daug pasaulio matęs ir tikrai turintis ką pasakyti verslo investavimo tema jurbarkietis.

Ar veikia investicijų pritraukimo planas?

Pagal tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Jurbarko rajono savivaldybė užima 46 vietą tarp 60-ties Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių. Vienam Jurbarko rajono savivaldybės gyventojui 2011 metais teko 152 Lt, arba 4,5 mln. Lt visam rajonui. Tikrai yra pagrindas švęsti verslo dienas.

„Savivaldybės tiesiogiai verslo neįtakoja, gali sudaryti tik sąlygas jam ateiti. Mes pasiruošę sudaryti palankias sąlygas, pirmą kartą šios kadencijos taryba priėmė Investicijų pritraukimo planą – tai rodo, kad žingsnis po žingsnio einam ta kryptimi“, – tą pačią dieną, kuomet Prezidentė skaitė savo metinį pranešimą savivaldybės tarybos posėdžio metu tvirtino R. Juška.

Penktadienį Jurbarko verslininkai rinkosi į konferenciją „Tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybės. Klasterizacijos potencialas Jurbarko regione“. Aišku, visi suprato kas ta klasterizacija ir susidomėjo. Pritraukti verslą tai tikrai padės. 2012 metais Miesto ir verslo dienoms skirta konferencija vadinosi „Ekonomikos pulsas. Ateities prognozės“. Tada buvo pristatyta ne tik Jurbarko rajono verslo aplinka, bet ir aptarti sėkmingam verslui aktualūs klausimai: Lietuvos pramonininkų konfederacijos įtaka pagrindinėse politikos srityse, verslo aplinkos gerinimo reformos, makroekonominė aplinkos svarba... Ir kas pasikeitė?

Pokalbyje Vaidotas Šuopys minėjo, kad dar viena Suomijos įmonė, įsikūrusi netoli Karelijos, norėtų plėsti gamybą Lietuvoje. Ar jis, turėdamas asmeninių ryšių, ryšis vėl siūlyti Jurbarką, nežinia. Gera žinia ta, kad apskritai yra tokių plačiai mąstančių žmonių kaip jis.

Vaidotui žmona Rauni Helena jubiliejaus proga padovanojo originalų vėliavos stiebą ir lietuvišką trispalvę, kurią šeima iškelia visų švenčių proga. Jų abiejų nuomone, lietuviai per mažai myli ir gerbia savo tėvynę ir negalvoja, ką gali jai duoti. Nuotraukoje - naujai statomo namo Raudonėnuose terasoje.

Rekomenduojami video:

☰Straipsnis 3 komentarų